Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija (EEPA) pradėjo abejoti, ar tikslinga toliau šalies miestuose statyti konteinerius, į kuriuos žmonės gali nemokamai išmesti nebereikalingą buities techniką.
EEPA duomenimis, per mėnesį į penkiolika šešiuose šalies miestuose esančių konteinerių pristatyta apie 10 tonų elektronikos atliekų. Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas Lietuvoje per mėnesį privaloma surinkti ir sutvarkyti apie 1 125 tonas tokių atliekų.
Klaipėdiečiai taip pat nepateisino asociacijos vilčių. Tačiau uostamiestis išsiskiria tuo, kad čia gyventojai mielai veža seną buitinę techniką į atliekų perdirbimo įmonę „Kuusakoski”, kur už pristatytą nereikalingą turtą dar gauna pinigų.
EEPA administracijos direktorius Edgaras Kriukonis sako, jog net ir įvertinus aplinkybę, kad tai tik programos pradžia, buvo tikimasi kur kas didesnio gyventojų aktyvumo.
„Pastarųjų trejų metų statistika teigia, jog per mėnesį buvo surenkama apie 1 000 tonų elektronikos atliekų. Tačiau tuomet Lietuvoje dar buvo teikiama paslauga, kai nebenaudojami prietaisai buvo nemokamai paimami iš gyventojų namų. Dėl ekonominių priežasčių nustojus teikti šią paslaugą reikia ieškoti papildomų būdų, kaip užtikrinti reikiamą šių atliekų kiekio surinkimą. Reikia ir daug didesnio šalies gyventojų aktyvumo ir sąmoningumo”, – sakė E. Kriukonis.
Anot jo, uostamiestyje dabar stovi vienas toks konteineris prie prekybos centro „Grandus” Taikos prospekte. Neseniai stovėjo dar du – prie prekybos centrų „Elektromarkt” ir „Akropolis”.
„Klaipėdiečiai tikrai pasyviai konteinerius pildė tokiomis atliekomis. Juolab kad uostamiestyje nėra nė vienos stambiagabaričių atliekų aikštelės. Darome išvadą, kad nemažai nereikalingų buities prietaisų nukeliauja į įmonę „Kuusakoski”, nes ji už tai moka pinigus”, – sakė EEPA vadovas.
„Kuusakoski” atstovai „Vakarų ekspresui” patvirtino, kad žmonės tikrai aktyviai veža nereikalingus prietaisus. Dažniausiai atsikratoma šaldytuvų, viryklių.
„Kiek gausi, priklauso nuo svorio – už toną duodame 230 litų. Tačiau, pavyzdžiui, jei šaldytuvas turi pavojingoms priskiriamų medžiagų, mokame mažiau, nes šias medžiagas reikia utilizuoti”, – pasakojo įmonės atstovai.
EEPA vadovas E. Kriukonis sako, jog vienas elektroninių atliekų surinkimo konteineris turėtų tekti 50 tūkst. gyventojų. Atstumai tarp tokių konteinerių turėtų būti ne didesni kaip 10 kilometrų.
„Tokį konteinerį reikia prižiūrėti, rakinti, nes vienas atveža – kitas pasiima. Dabar su Klaipėdos prekybos centrais tariamės dėl dviejų tokių konteinerių pastatymo ir priežiūros”, – teigė pokalbininkas.
„Pritrūko pinigų”
Šarūnas REIKALAS, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vadovas
Nei stambiagabaričių, nei kompostuojamų atliekų aikštelių įrengimui neliko lėšų pirmajame Europos Sąjungos pinigų paramos skirstymo periode. Tokia situacija natūrali, nes Klaipėdos regiono atliekų sistemos sukūrimo darbų kainos buvo skaičiuotos dar pagal 2002-ųjų įkainius. Tačiau jau priimtas sprendimas tokių aikštelių įrengimo projektams skirti lėšų iš naujojo Europos Sąjungos paramos laikotarpio. Jie bus laikomi prioritetu. Manau, kad rangos konkursai gali būti paskelbti šių metų pabaigoje arba 2010-ųjų pradžioje.
Klaipėdoje stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelę numatyta įrengti Tilžės gatvėje – tarp „Specialaus autotransporto” ir „Solorinos” teritorijos. Tai būtų ne sąvartynas, o uždarų, specialių konteinerių aikštelė. Į ją savo transportu stambiagabarintes atliekas atvežę žmonės galės priduoti nemokamai. Aikštelės veikla bus finansuojama iš vietinės rinkliavos. Bus priimama ir buitinė technika, ir statybinės atliekos, tačiau tikrai proto ribose – ne tonomis. Įmonės čia negalės vežti nei statybinių atliekų, nei padangų.
Mano nuomone, Klaipėdoje reikėtų keturių tokių aikštelių. Tačiau dėl tokių papildomų projektų finansavimo dar vyksta derybos tarp Finansų ir Aplinkos ministerijų. Manau, kad rezultatai turi paaiškėti antrojo ketvirčio pradžioje.
