Lietuvos gyventojai aktyviau investuoja į saulės energiją ir energetinio efektyvumo sprendimus. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius vidutinė paskolos suma šioms investicijoms siekė 7 tūkst. eurų, o išduotų paskolų skaičius išaugo 13 proc., rodo „Luminor“ banko duomenys. Kas lemia šią tendenciją ir kokius sprendimus gyventojai renkasi dažniausiai, pasakoja „Luminor“ banko Vartojimo paskolų verslo plėtros vadovė Rūta Mylė.
Lietuvos gyventojai aktyviau investuoja į saulės energiją ir energetinio efektyvumo gerinimą. „Luminor“ banko duomenys rodo, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius vidutinė paskolos suma būsto energetiniam efektyvumui didinti siekė 7 tūkst. eurų, o valstybės parama energetiniam efektyvumui skatino ir susidomėjimą tokiomis investicijomis – paskolų skaičius išaugo 13 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pasak „Luminor“ banko ekspertės, paskolų sumų augimą lemia gyventojai, kurie šiandien renkasi nebe pavienius sprendimus, o kompleksinį būsto modernizavimą. Pavyzdžiui, įsirengdami saulės elektrinę kartu keičia ir šildymo ar vėdinimo sistemas bei įdiegia baterijas ar kaupiklius pagamintai saulės energijai kaupti. Taip pat daugiau investuoja į nuotolinius saulės parkus – šie aktualūs tiems, kurie neturi galimybių įsirengti saulės elektrinės ant savo namo stogo.
„Kai atnaujiname tik vieną elementą, pavyzdžiui, įsirengiame saulės elektrinę be kaupiklio, esame priklausomi tiek nuo kiekvienais metais galinčios keistis el. tinklų pasaugojimo kainos, tiek nuo el. tinklų gedimų, kadangi liekame be elektros ir jokio atsarginio maitinimo. Tačiau pasirinkę integruotus sprendimus galime maksimaliai panaudoti arba saugiai kaupti visą pagamintą energiją bei tapti nepriklausomais nuo el. tinklų“, – pasakoja R. Mylė.
Palaiko tvarius klientų pasirinkimus
„Luminor“ bankas aktyviai remia tvarius gyventojų sprendimus ir paskolas energetiniam efektyvumui didinti siūlo palankesnėmis sąlygomis – su žemesne palūkanų norma. Toks finansavimo modelis padeda klientams lengviau įgyvendinti projektus, kurie taupo energiją ir prisideda prie aplinkosaugos.
Vis dėlto, nors atsinaujinančiai energetikai skolinasi vis daugiau gyventojų, intensyvesnio tokių paskolų rinkos augimo tikėtis sunku, sako ekspertė. Pagrindinė priežastis – mažėjanti valstybės parama per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), kuri anksčiau reikšmingai skatino investicijas į atsinaujinančią energiją.
„Šiemet liepos mėnesį, prieš baigiantis galimybei pasinaudoti APVA parama, gyventojai ypač suskubo skolintis energetinio efektyvumo reikmėms – bankas sulaukė net 70 proc. daugiau tokio tipo paskolų paraiškų. Ir nors nemažai daliai klientų nepavyko pasinaudoti APVA parama, vis dėlto, net ir be valstybės subsidijų investicijos į energiją taupančius sprendimus išlieka vertingos. Ilguoju laikotarpiu tokia investicija padeda sumažinti mėnesines išlaidas šildymui bei vėdinimui, be to, padidina būsto vertę ir prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo“, – teigia R. Mylė.
Anot ekspertės, vis daugiau klientų priima strategiškai pagrįstus sprendimus, vertindami ne tik pradines investicijų sąnaudas, bet ir ilgalaikę finansinę grąžą, todėl energetinio efektyvumo poreikis išlieka aukštas. Gyventojai aktyviau skaičiuoja atsiperkamumo laikotarpius, įvertina galimybę apsisaugoti nuo energijos kainų svyravimų. Tai ženklas augančio finansinio sąmoningumo bei brandesnio požiūrio į savo ilgalaikę gerovę.
