Nuo kitų metų keičiama žemės apmokestinimo tvarka: šis mokestis bus skaičiuojamas remiantis ne nominalia indeksuota žemes verte kaip iki šiol, o vidutine jos rinkos kaina, dėl to, anot nekilnojamojo turto vertintojų, žemės savininkai artimiausius penkerius metus gali tikėtis apie 5–15 proc. kasmetinio mokesčio augimo.
Tačiau šios rinkliavos augimą kitąmet pristabdys vidutiniškai 7 proc. per metus smukusi žemės sklypų masinė vertė, rodo „Registrų centro“ duomenys.
„Nuo 2013 metų keičiasi mokėjimo už žemę tvarka. Iki šiol mokestis buvo skaičiuojamas nuo indeksuotos žemės vertės, tačiau nuo 2013 metų bus skaičiuojama nuo vidutinės rinkos vertės ir vietoje 1,5 proc. mokesčio yra numatytas 0,01–4 proc. intervalas. Kiekviena savivaldybė nusprendžia individualiai, kokio dydžio mokestį taikyti. Priėmus šį įstatymą, buvo tikimasi, kad savivaldybės pritaikys tokį koeficientą, kad galutinis mokestis labai nesiskirs nuo to, kuris buvo pagal senąją apmokestinimo tvarką, tačiau dabar matome, kad dažniausiai mokestis žemės savininkams padidėja gana ryškiai. Priklausomai nuo savivaldybės padidėjimas siekia net keliasdešimt procentų.
Tačiau valstybė yra numačiusi penkerių metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį šis mokestis didės palaipsniui. Remiantis tuo, mūsų preliminarūs paskaičiavimai rodo, kad priklausomai nuo paskirties vidutiniškai žemės mokestis ateinančius 5 metus didės apie 5–15 proc. kasmet, darant prielaidą, jog per šį laikotarpį iš esmės nepakis vidutinė žemės rinkos vertė“, – mano nekilnojamojo turto „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Pasak jo, galima tikėtis, kad žemės mokestis labiausiai išaugs didmiesčiuose ir daliai žemės ūkio paskirties sklypų.
„Jiems iki šiol mokestis buvo, galima sakyti, per mažas, nes buvo skaičiuojamas nuo indeksuotos sklypo vertės, o ne nuo vidutinės rinkos vertės, kuri paprastai yra kelis ar keliasdešimt kartų didesnė. Žemės mokesčio padidėjimas tokiems sklypams sudaro kelis kartus, tačiau žiūrint suminėmis išraiškomis, mokesčio pokytis yra nuo keliasdešimt litų iki kelių šimtų litų už hektarą per metus.
Įvertinant tai, jog yra suteikiamas 5 metų pereinamasis laikotarpis, šis padidėjimas neatrodo labai skaudus. Tačiau žemės ūkio veiklai toks sklypas tampa per brangus, o vystyti naujus projektus šiuo metu rinkoje yra ribotos galimybės, tad gali būti, jog dalis žemės savininkų atsidurs dviprasmiškoje situacijoje, kada naudoti turtą pagal tikslinę paskirtį neapsimoka, bet kitų panaudojimo alternatyvų nelabai yra“, – svarsto A. Antanavičius.
Tačiau bendrovė kardinalių pokyčių žemės sklypų segmente neprognozuoja, nes žemės mokestis sudaro nedidelę sklypo vertės dalį, o mokesčio padidėjimas nėra toks ryškus, kad sukeltų pardavimų bangą ar kainų mažėjimą.
„Registrų centro“ duomenys rodo, kad vidutiniškai žemės sklypų vertė Lietuvoje rinkos kainomis yra 3,3 karto didesnė nei nominalia verte. Tiesa, kaip pasikeis kiekvieno sklypo žemės mokestis prognozuoti sunku, nes nominalios vertės ir vidutinės rinkos vertės skirtumai siekia nuo keliasdešimties iki kelių šimtų procentų, o skirtumų dydį lemia žemės derlingumas.
Nominali vertė – sovietmečio pavelda
„Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja, kad Bendrijos narės turto mokesčius skaičiuotų nuo realios apmokestinamo turto vertės. Iki šiol žemės apmokestinimui naudotas nominalios vertės skaičiavimo metodas ignoruoja rinką ir didžiausią reikšmę suteikia žemės produktyvumui, – sako „Registrų centro“ direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui Arvydas Bagdonavičius. – Šis archajiškas vertės skaičiavimo metodas mus pasiekė iš sovietmečio, kuomet privati nuosavybė ir rinkos ekonomika buvo tabu, o žemės vertės nustatymui buvo pasirinktas tariamai objektyvus kriterijus – jos derlingumo balas.
Kitaip tariant, žemės vertę apspręsdavo tai, kiek bulvių ar grūdinių kultūrų gali išauginti konkrečiame sklype. Nenuostabu, kad vadovaujantis tokiu samprotavimu miestų žemė buvo įvertinta pigiau: juk negali tikėtis gero derlingumo iš trinkelėmis išklotos aikštės ar asfaltuotos gatvės.“
Jis paaiškina, jog nominalios vertės taikymas žemės mokestinės vertės nustatyme lėmė, kad derlingų žemių savininkai iki šiol mokėjo panašius ar net didesnius žemės mokesčius nei miestiečiai.
Tačiau žemės mokesčio augimą šiek tiek sušvelnins per metus smukusi žemės sklypų rinkos vertė. Šiemet Lietuvoje esantys žemės sklypai buvo verti 65,126 mlrd. Litų, kai šių sklypų vidutinė rinkos vertė 2013-iems – 60,683 mlrd. litų arba 6,8 proc. mažesnė. Naujausios žemės rinkos vertės turi įsigalioti nuo 2013 m. sausio 1 d.
Kainos keitėsi netolygiai
„Įvairių paskirčių žemės sklypų vertė skirtingose vietovėse pastaraisiais metais kito netolygiai. „Registrų centro“ vertintojai šiemet konstatavo žemės ūkio paskirties sklypų brangimą žemdirbystei palankiuose šalies rajonuose. Tuo pat metu užfiksuotas žemės ūkio paskirties žemės vertės smukimas priemiesčiuose, liudijantis mąžtančias gyventojų ambicijas investuoti į šių teritorijų pritaikymą individualiai statybai“, – skelbia „Registrų centro“ atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Anot jo, tradiciškai gerokai brangesnės priemiesčių žemės pigimas bendroje masinio vertinimo rezultatų statistikoje užgožė pigesnių žemdirbystei skirtų sklypų brangimą ir lėmė bendrą šalies žemės fondo vertės sumažėjimą. Iš viso žemės fondo vertė sudaro 25 proc. viso Lietuvos nekilnojamojo turto vertės.
Gyventojų laukia 40 tarifų
„Peržiūrėjus savivaldybių sprendimus galima identifikuoti virš 40 skirtingų tarifų taikymo variantų. Galima teigti, kad žemės mokestis taps teisingesnis ir proporcingesnis, kadangi apmokestinimo bazė priartės prie tikrosios žemės vertės bei žemės mokestį mokės daugiau žemės savininkų. Apibendrinant galima pasakyti, kad daliai asmenų mokestis sumažės, o daliai padidės. Žemės mokestis turėtų padidėti brangių žemės sklypų savininkams bei apleistos žemės savininkams“, – sako Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius.
Pasak jo, žemės mokestis turi skatinti žemės savininkus ieškoti racionalaus žemės naudojimo, o savivaldybės galės skatinti investicijas mažindamos žemės mokestį investuotojams.
Naujasis įstatymas įtvirtina pereinamąjį laikotarpį, per kurį prie naujos žemės vertės, jeigu ji padidėjo, bus pereinama palaipsniui per 5-erius metus, skelbė Finansų ministerija.
„Jeigu sklypo vieno aro vertė 2012 metais yra 1,42 tūkst. litų, o 2013 metais vertė išaugtų iki 14,2 tūkst. litų, tai žemės mokestis 2013 metais būtų skaičiuojamas ne nuo 14,2 tūkst. litų, o nuo 3,976 tūkst. litų, – ministerija pateikė pavyzdį, primindama, jog kasmet sklypo vertė galės didėti po penktadalį jo pabrangimo, nominalią vertę keičiant rinkos kainomis. – Tai reiškia, kad žemės mokestis 2013 metais už 1 arą Vilniaus miesto Žirmūnų mikrorajone, net jeigu vertė tarkime, būtų 14,2 tūkst. litų, siektų tik 40 centų, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, kai tuo tarpu pagal šiandien galiojantį įstatymą mokestis galėtų siekti 21 litą už 1 arą.“
Masinis nekilnojamojo turto vertinimas yra atliekamas kasmet valstybės užsakymu, o verčių žemėlapiai naudojami apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį, valstybinės žemės nuomos ir pardavimo kainą, taikant socialinę paramą ir kitose srityse.
