Pramoninėms valstybėms reikės keisti dar po Antrojo pasaulinio karo statytus įrenginius
Neseniai Romoje vykusią Pasaulio energetikos kongreso ati-darymo ceremoniją pertraukė tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace” nariai. Jie sugebėjo pasislėpti scenos užkulisiuose ir visų pasaulio energetikos bosų akivaizdoje išskleidė vėliavą su užrašu „Baikite branduolinę beprotybę. Energetikos revoliucija – dabar”.
Tai neišmušė iš vėžių atominės energetikos šalininkų. Per kelias dienas vykusį kongresą energetikos revoliucijos tema buvo aptariama, bet kiek kitaip, negu įsivaizdavo „Greenpeace”.
Revoliucijos šauklė – prancūzė
Pirmoji naujos revoliucijos šauklė kongrese buvo Prancūzijos atominių reaktorių gamintojos „Areva” prezidentė Anne Lauvergeon.
Ji teigė, kad pirmoji revoliucija buvo XIX a., kai pasaulio energetikoje ėmė viešpatauti anglys ir garas. Antroji revoliucija vyko praėjusiame šimtmetyje, kai vietą po saule išsikovojo nafta ir elektra.
„Dabar pasaulis atsidūrė trečiosios revoliucijos sūkuryje, kai vienintelis receptas – rinktis kelis skirtingus elementus”, – sakė ji.
Prezidentės teigimu, branduolinė energija yra neišvengiama energetikos ateities dalis. Gerą ateitį jai galima prognozuoti dėl kelių dalykų: mažėjančių organinio kuro išteklių, sparčios pasaulio ūkio plėtros, didėjančio gyventojų skaičiaus ir visuotinio susirūpinimo klimato kaita.
Atomas – ne tik turtingiesiems
Pasak „Arevos” vadovės, urano kainos sudaro tik 5 proc. bendrovės elektrinėse gaminamos elektros savikainos. Net jei kuras brangs keturiskart, įtakos bendrai energijos kainai tai neturės.
„Branduolinė energija turi būti ne tik turtingų šalių pasirinkimas, tad ne tokios turtingos valstybės turi būti aktyvios trečiosios revoliucijos dalyvės”, – sakė ji.
Atominės energetikos atgimimo neatmeta ir Pasaulio energetikos tarybos bosai. Kongreso komunikate skelbiama, kad ši energijos rūšis bus svarbi, o jos dalis bendrame energijos „kokteilyje” tik didės. Tačiau organinis kuras dar ir kitai pasaulio kartai liks populiariausias.
Paklausa didės
Sparčiai augant pasaulio ekonomikai energijos tiekimo perspektyvos tapo kaip niekad aktualios. Visa to iliustracija – naftos kainos, sparčiai artėjusios link 100 JAV dolerių už barelį.
Kaip sakė Prancūzijos energetikos giganto „Électricité de France” vadovas Pierre’as Gadonneixas, pramoninių valstybių laukia dideli investicijų projektai, nes reikės keisti dar po Antrojo pasaulinio karo statytus energetikos įrenginius, kad į aplinką būtų išmetama kuo mažiau anglies dvideginio. Prognozuojama, kad energijos paklausa pasaulyje iki 2030 m. padidės net 50 proc.
Žmonių planeta kaista
Pasaulio energetikos taryba prognozuoja, kad ir 2050 m. benzinas ir dyzelinas degalai išliks pagrindinės degalų rūšys pasaulyje, bet jų sudėtis ir kokybė gerokai pagerės, nes tobulės ir vidaus degimo varikliai. Tačiau iki 2050-ųjų bus gerokai daugiau vartojama ir biodegalų. Vandeniliu ir degalų kasetėmis varomi automobiliai rinkoje išplisti turėtų tik apie 2035 m., o įsitvirtinti – iki 2050-ųjų.
Šiltnamio dujų išmetimas iki 2030 m., palyginti su dabartiniu lygiu, padidės iki 57 proc. Kartu didės ir Žemės paviršiaus temperatūra – mažiausiai 3 laipsniais. Tokias prognozes pateikė Tarptautinė energetikos agentūra.
Aplinkosaugos tema pasaulyje tampa tiek aktuali, kad aplinkai saugoti kuriami patys netikėčiausi projektai. Pavyzdžiui, kongrese Australijos mokslininkas Robertas Pritchardas kalbėjo apie naują technologiją, kurią taikant perdirbamos akmens anglys ir iš jų gaminama švari anglis, naudojama dujų turbinoms sukti.
„Gazprom” dedasi patikimu partneriu
Pastaruoju metu vis daugiau įtakos pasaulio energetikoje įgauna gamtinės dujos. Jų paklausa iki 2030 m. kils net 67 proc. Dabar pasaulyje dujų poreikis kasmet šokteli 2 proc., ES – 1,4 proc., o Kinijoje – net 5 proc. Europos priklausomybė nuo importinių dujų vis labiau didėja.
Pagrindinis žaidėjas Europos dujų rinkoje – Rusijos koncernas „Gazprom”. Jis valdo trečdalį įrodytų dujų atsargų pasaulyje. 2015 m. Rusija Europai turėtų tiekti net 180 mlrd. kub. m dujų per metus, o „Gazprom” dalis sieks 33 proc.
Vieni džiaugiasi, kiti piktinasi
NVS ir Baltijos šalys pernai suvartotojo 101 mlrd. kub. m Rusijos dujų. Prieš kelerius metus rusų sudarytas aljansas su Vokietija dėl dujotiekio „Nord Stream” statybos sukėlė Baltijos šalių ir Lenkijos pasipiktinimą. Dujotiekis drieksis Baltijos jūra iš Rusijos į Vokietiją. Tai susilpnins Baltijos šalių ir Lenkijos apsirūpinimo dujomis galimybes.
Pasak „Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojo Aleksandro Medvedevo, „Nord Stream” dujotiekio, kuriuo Europai per metus bus tiekiama 55 mlrd. kub. m dujų kasmet, tikslas – tiekti jas Europai tiesiogiai, išvengiant politinės ir ekonominės rizikos, tradiciškai susijusios su dujų tranzitu per trečiąsias šalis.
Nori įsitvirtinti ir JAV, Kinijoje
Nors rusams gerai sekasi užkariauti Europą, jie, kaip pripažino A.Medvedevas, yra susirūpinę Europos Komisijos siūlymu dujų tiekėjams neleisti valdyti dujotiekių. Tai neva nesuderinama su privačios nuosavybės apsaugos rinkos sąlygomis.
Pastaruoju metu „Gazprom” kalba ir apie Jungtinių Valstijų užkariavimą. Kadangi JAV iki 2015 m. prognozuojamas dujų vartojimo didėjimas (maždaug 100 mlrd. kub. m), rusai ketina patekti į dujų tiekėjų sąrašus. Dabar JAV dujų vartojimas per metus siekia apie 634 mlrd. kub. m. Be JAV, rusai jau nusitaikė ir į Kinijos rinką. Čia jie ketina tapti ne tik dujų tiekėjais, bet ir pardavėjais.
Naftos amžius tęsis ilgai
Tarptautinės atominės energetikos duomenimis, naftos paklausa 2030 m. pasaulyje sieks 116 mln. barelių kasdien – 32 mln. daugiau nei užpernai. Toks 42 proc. šuolis siejamas su ekonomikos pakilimu Indijoje ir Kinijoje. Šios šalys energijos vartojimą per 23 metus turėtų padvigubinti.
Alternatyvioji energija dar nepopuliari
Plėtojantis iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamai energijai vis daugiau pasigirsta ir skeptiškų balsų dėl jos perspektyvų.
Didelio Italijos koncerno ENI vadovas Paolo Scaroni pareiškė, kad požiūris į alternatyviąją energiją yra blankus. Kad visiškai užsitikrintų elektros poreikį ateityje, Europa kasmet turėtų įrengti iki 15 tūkst. megavatų galios vėjo turbinų ir 50 tūkst. futbolo aikščių su saulės baterijomis.
