„Dūstame nuo šiukšlių”, – šaukia jau ne tik klaipėdiečiai, bet ir mažesnių apskrities miestelių gyventojai.
Organizuojamos talkos, reidai, tačiau iš jų maža naudos, nes šiukšlynai – lyg tas devyngalvis slibinas. Vieną galvą nukirtus, tuoj atauga nauja. Plastikiniais buteliais nusėtos pakelės ir dvokiantys perpildyti konteineriai kiemuose jau seniai tapo įprastu kasdienybės vaizdu. Žmonės nenustoja piktintis: kada valdžia pagaliau padarys tvarką?
Tvarkai – milijonai eurų
Jau prieš šešerius metus Klaipėdos apskrityje imta ruoštis pereiti prie bendros atliekų tvarkymo sistemos. 2002 m. pabaigoje tarp Lietuvos Vyriausybės ir Europos Komisijos buvo pasirašytas finansinis memorandumas, kuriame bendrai atliekų tvarkymo sistemai Klaipėdos regione sukurti numatyta skirti 11,7 mln. eurų. Iš jų 50 proc. sudaro neatlygintina parama iš Europos Sąjungos (ES), 20 proc. – iš valstybės biudžeto, 30 proc.- skolintos lėšos.
Už šias lėšas iki 2009 metų buvo numatyta pastatyti regioninį apskrities sąvartyną, įrengti 14 atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelių, uždaryti ir rekultyvuoti 7 pagrindinius bei 31 vietinį sąvartyną bei organizuoti visos sistemos funkcionavimą. Projektui įgyvendinti 2003 metais buvo įkurta UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), kurio akcininkėmis tapo visos septynios Klaipėdos apskrities savivaldybės.
Analogiška Klaipėdos apskričiai atliekų sektoriaus reforma prasidėjo visoje šalyje, kadangi privalu atliekas tvarkyti civilizuotai – taip, kaip jos tvarkomos ES šalyse.
Reforma užstrigo?
Ar Europos Sąjungos ir Lietuvos mokesčių mokėtojų milijonai nenuėjo šuniui ant uodegos? Tikrai ne. Iš dešimties apskričių Klaipėdos apskritis buvo trečia šalyje, pasistačiusi modernų regioninį sąvartyną Dumpiuose. Taip pat parengti kitų aikštelių statybos projektai, pradėti Kalotės sąvartyno rekultyvavimo, užterštų teritorijų apskrityje likvidavimo darbai. Tad Vakarų Lietuvoje realiai, o ne „ant popieriaus”, pasiruošta naujos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimui.
Šiame ilgame procese dalyvavo visų apskrities savivaldybių specialistai. Visos savivaldybės yra sutartimi įsipareigojusios laikytis bendros komunalinių atliekų tvarkymo sistemos apskrityje organizavimo principų. Pagrindinis – „teršėjas moka” – įgyvendinamas per vietinę rinkliavą. Į ją įskaičiuotos atliekų surinkimo, transportavimo, rūšiavimo, sąvartyno eksploatavimo, infrastruktūros plėtimo ir kitos išlaidos. Kiekviena savivaldybė jau turi vietinės rinkliavos dydžių projektus, belieka juos patvirtinti Tarybose. Sprendimus dėl vietinės rinkliavos įvedimo jau yra priėmusios Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės.
Apskrities savivaldybės yra susitarusios ir dėl kito svarbaus principo – solidaraus „sąvartyno vartų” mokesčio. Kuo labiau nutolusi savivaldybė ir transporto kaštai vežant atliekas į sąvartyną didesni, tuo „sąvartyno vartų” mokestis šiai savivaldybei mažesnis.
Į transportavimo kaštus įskaičiuotos transporto išlaidos, atstumas, susidarantys atliekų kiekiai, kuriuos nurodo pačios savivaldybės. Pavyzdžiui, 1 tonos buitinių atliekų nuvežimo į Dumpių sąvartyną vidutinė kaina siekia 55,23 Lt. Gabenant atliekas iš Neringos šis mokestis bus tik 46,20 Lt, iš Skuodo – 45,18 Lt. Tuo tarpu iš Klaipėdos 1 tonos atliekų nugabenimas į Dumpius kainuoja 59,53 Lt.
Dumpių sąvartynas yra vienintelis apskrityje, į kurį galima vežti buitines atliekas. Kol kas apskrityje veikia dar keli seni sąvartynai, bet jie greitai bus uždaryti. O didžiausias apskrityje Kalotės sąvartynas užveria savo vartus gegužės 1 dieną.
Iki šiol į rajoninius sąvartynus atliekos buvo verčiamos be apskaitos, jų nesveriant, ir jų šalinimas beveik nieko nekainavo. Tačiau toliau vežti atliekų į šiuos sąvartynus nebebus galima, nes jie teršia gamtą. Be to, kad pasiteisintų solidarusis Dumpių sąvartyno „vartų mokestis”, į jį iš visų savivaldybių turi būti atvežamas tam tikras kiekis atliekų. Priešingu atveju, „vartų mokestis” savivaldybėms gali didėti.
Nauda – švari aplinka
Kiekvieną naujovę visada lydi klausimas: o kokia iš to nauda? Pas mus civilizuotas atliekų tvarkymas – naujovė, o Vakarų šalyse – jau kasdienybė. Keliaudami po Europą stebimės švariais miestais ir pakelėmis, o juk ten tvarkomasi vadovaujantis lygiai tokiais pat principais, kuriuos palengva bandoma įdiegti ir pas mus.
Patys klausiame, kada ir pas mus bus taip švaru, bet kartu ir priešinamės tai naujai tvarkai, nenorėdami mokėti už tai, kad gyventume žymiai švaresnėje ir sveikesnėje aplinkoje.
Klaipėdoje beveik trečdalis gyventojų ir įmonių nemoka už atliekų išvežimą. Apskrityje gyvena daugybė žmonių, niekad nemokėjusių už atliekų tvarkymą. Jų atliekos iš namų keliauja į miškus, pakeles arba deginamos namuose, teršiant orą.
Palangos ir Neringos kurortai dūsta nuo šiukšlių jau ne tik sezono metu, bet ir savaitgaliais. Palangos komunalininkų duomenimis, net 80 proc. vadinamuosius vasaros būstus turinčių poilsiautojų nemoka už atliekų tvarkymą. Neringoje vietinė rinkliava įvedama nuo gegužės 1 dienos, šiame kurorte jau dirba KRATC specialistas, atsakingas už vietinės rinkliavos administravimą.
Dumpiuose nuo balandžio 1-osios veikia naujasis regioninis, aplinkos neteršiantis sąvartynas. Jo statyba kainavo apie 12 mln. litų, eksploatacija taip pat brangi, nes reikalinga sukaupti lėšų ir jo uždarymui ateityje, naujų technologijų diegimui.
Kokia nauda iš vietinės rinkliavos? Pirmiausiai, bus apmokestinti visi teršėjai ir nebekils noras iš priemiesčių vežti atliekas į miestą, patiems nemokant nei cento, arba šiukšlinti gamtos. Rinkliavą administruos KRATC, o surinktos lėšos pateks į savivaldybių biudžetus. Savivaldybė savo ruožtu atsiskaitys su visais atliekų ūkio dalyviais. Vežėjams bus mokama už kiekvieną išvežtą toną atliekų. Ar bereikia geresnio skatinimo švarinti miestą?
Be to, iš vežėjų bus pareikalauta kokybės: daugiau konteinerių, naujesnių, mašinų ir kt. Turėdami ilgalaikius kontraktus, vežėjai irgi bus suinteresuoti kuo daugiau investuoti į atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Įvedus vietinę rinkliavą ir pilnai pradėjus funkcionuoti visai sistemai, apskrityje ilgainiui neliks nei nelegalių šiukšlynų, nei atgyvenusių sąvartynų, itin teršusių gamtą.
Pastačius kiekvienoje savivaldybėje aikšteles, žmonės galės į jas nemokamai atvežti senus baldus, padangas ir kita. Iš aikštelių šios atliekos bus išvežtos perdirbti.
Laikas – pinigai
Kadangi regioninis sąvartynas jau veikia, galima būtų pradėti tvarkyti atliekas civilizuotai visoje apskrityje. Kol kas atliekos į Dumpius vežamos tik iš Klaipėdos miesto, rajono, Neringos savivaldybės. Deja, kai kurios savivaldybės delsia. Vietos politikai baiminasi priimti neva nepopuliarius sprendimus dėl vietinės rinkliavos, nes esą žmonės bijo naujovių, neišsimokės rinkliavos ir kt.
Kitur ryškus asmeninis suinteresuotumas, kad atliekų ūkyje būtų kuo mažiau tvarkos, nes tada bus galima ir toliau pelnytis iš šio verslo be kontrolės. Matyt, kai kuriems vežėjams paranku vežioti neaiškius kiekius atliekų ir likti nekontroliuojamiems.
Nors Klaipėdos miesto savivaldybė dar pernai pirmoji apskrityje priėmė sprendimą dėl vietinės rinkliavos įvedimo, tačiau viena vežėjų įmonė užvedė teismų maratoną. Kad verslas gina savo interesus, suprantama. Tačiau ko siekia politikai, kurie vilkina sprendimų priėmimą puikiai žinodami, jog vietinės rinkliavos atidėliojimas nieko nepakeis, tik sukels daugiau galvos skausmo ir išlaidų pačioms savivaldybėms?
Atliekų sektoriaus reformos vilkinimas kainuoja nemažus pinigus – brangsta statybų, projektavimo ir kitos paslaugos, už įsipareigojimų nevykdymą ES gali atseikėti mūsų šaliai ir baudų. O delsti lyg ir nėra ko – naujosios atliekų tvarkymo sistemos su moderniais sąvartynais jau veikia Telšių, Šiaulių ir Alytaus regionuose.
