Pastaraisiais metais sėkmingai investicijas traukusi Klaipėda pamažu praranda pagreitį. Jai ant kulnų pradeda lipti net tik Kaunas su savo laisvąja ekonomine zona, bet ir Šiauliai.
Neseniai ketvirtojo šalies miesto valdžia nutarė imti ilgalaikę 15 mln. litų paskolą. Tokią sumą šiauliečiai investuos į kuriamo industrinio parko infrastruktūrą.
Tuo metu uostamiesčio valdžia į sėkmingai investicijas pritraukiančią Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) tiesiogiai iki šiol investavo tik 340 tūkst. litų. Klaipėdos vadovai ir toliau ketina likti tik tarpininkais, padedančiais LEZ pritraukti Europos Sąjungos (ES) paramą ir valstybės lėšas.
Šiauliai pabudo
Numirus realiai nepradėjusiai funkcionuoti 1996 metais įsteigtai Šiaulių LEZ, šio miesto valdžia lenktynėse dėl investicijų metė naują kortą – industrinį parką. Praėjusių metų pabaigoje Šiaulių miesto taryba nusprendė imti ilgalaikę 15 mln. litų paskolą Šiaulių industriniam parkui įkurti ir pirmajam jo plėtros etapui. Tokia pat suma yra skirta iš ES struktūrinių fondų. Šiaulių valdžia yra įsitikinusi, kad industrinio parko įkūrimas sustiprins investicinį miesto patrauklumą.
Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys nekart viešai samprotavo, kad į parką galbūt kelsis įmonės, šiuo metu įsikūrusios miesto centre, ir taip iš esmės keisis paties miesto vaizdas. Jis prognozavo, kad visi 45 ha parko žemės bus panaudoti per dvejus trejus metus. Numatyta, jog vėliau industrinio parko teritorija gali būti išplėsta iki 165 ha. Parko patrauklumą esą lems jo strateginė vieta – greta veikia oro uostas, bus nutiestas rytinis Šiaulių miesto aplinkkelis. Tikimasi, kad sukūrus geras sąlygas parke juo susidomės ir kitų regionų įmonės.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vyr. specialistė Ieva Kaščionytė sakė, kad šiuo metu jau derinama sutartis infrastruktūrai įrengti.
„Darbai turėtų būti pabaigti iki kitų metų liepos. Artimiausiu metu išsiųsime prašymus Ūkio ministerijai, Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai, kad jos skirtų savo atstovus rengiant kriterijus investuotojams parinkti. Aišku, tokių lengvatų kaip Kauno ir Klaipėdos LEZ negalėsime pasiūlyti, nes jos įtvirtintos Lietuvos stojimo į ES sutartyje, tačiau galbūt Šiauliuose investuosiantys verslininkai bus atleidžiami nuo žemės mokesčio, galbūt po penkerių metų jiems bus sudaryta galimybė įsigyti žemę. Gali būti, jog bus nustatyta, kiek turi tekti sklypų užsienio investuotojams”, – pasakojo I. Kaščionytė.
Anot jos, kada pramonės parke pradės veikti pirma įmonė – kol kas neaišku.
Be Šiaulių, industrinį parką kuria ir Kėdainiai. Tokius parkus taip pat numatyta steigti Panevėžyje, Akmenėje ir Visagine.
Atsigauna Kaunas
Kauno LEZ, kaip ir analogiškos zonos Klaipėdoje ir Šiauliuose, buvo įsteigta 1996 metais. Tačiau laikinojoje sostinėje ilgą laiką nebuvo išsprendžiami LEZ reikalingos žemės išpirkimo klausimai. 2006 metais Vyriausybės nutarimu nuo 1053 iki 534 ha, išimant iš teritorijos pramoniniam išvystymui netinkamus sklypus, buvo sumažintos Kauno LEZ plotas.
Pirmuoju Kauno LEZ investuotoju tapo bendrovė „YIT Kausta”, čia pastačiusi logistikos centrą. Pasak Kauno LEZ valdymo bendrovės vadovo Vyto Petružio, šiuo metu į zoną jau investuota apie 123 mln. litų. 110 mln. iš jų – LEZ įmonių investicijos, 7 mln. litų – LEZ valdymo bendrovės, 2 mln. litų investavo elektros skirstymo bendrovė VST, 3,6 mln. litų – valstybė ir Kauno miesto bei rajono savivaldybes.
Šiuo metu Kauno LEZ jau turi 8 klientus. Anot V. Petružio, galimybėmis investuoti į Kauno LEZ šiuo metu domisi logistikos, mechatronikos, maisto pramonės ir medienos perdirbimo įmonės.
Investicijos atsiperka
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas patvirtino, kad konkurencinė kova dėl naujų investicijų įsteigus pramoninius parkus kitose Lietuvos vietose nepaprastai paaštrės ir Klaipėdos ekonomikos augimo tempai dėl to gali sulėtėti.
Jis teigia, kad be pradinio Savivaldybės indėlio ir pagalbos tikrai nebūtų pavykę pasiekti to, ką turima šiandien – miesto valdžia ir čia išrinkti parlamentarai rėmė šį projektą nuo pat pradžių.
Anot pokalbininko, iš ES struktūrinių fondų LEZ infrastruktūrai plėtoti buvo skirta 12 mln. litų. Tačiau tuo metu Klaipėdos LEZ buvo vienintelis subjektas Lietuvoje realiai pasiruošęs tuos pinigus priimti.
Tad tiesiogiai Savivaldybė į Klaipėdos LEZ yra investavusi apie 340 tūkst. litų. Dar 2,6 mln. litų yra investavusi Savivaldybės įmonė „Klaipėdos vanduo”, tačiau jai šios investicijos atsiperka parduodant vandenį ir priimant nuotekas iš LEZ įmonių.
„Visos šalys, miestai naujas, norimas investicijas „perka” – tai yra investuoja patys arba suteikia lengvatas. Lietuvos miestai konkuruoja tarpusavyje. Nekilnojamojo turto bumas kaip ir baigiasi, tad teks labiau sukti galvas, kas bus nauji ekonomikos varikliai, kurie didins mūsų uždarbius ir algas. Šiaulių pavyzdys rodo aiškią tendenciją, kad norint investicijas pritraukti reikia ir reikės jas „pirkti”. Jau ir kiti miestai Lietuvoje yra pasiruošę tai daryti ir daro tai ryžtingai bei iš esmės. Klaipėda neturėtų sustoti”, – sakė E. Kiudulas.
LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus teigimu, Savivaldybė arba pati bendrovė šiemet planuoja teikti paraišką struktūrinių fondų paramai gauti.
Anot E. Kiudulo, Klaipėdos LEZ jau artėja prie ribos, kai nebeturės ko pasiūlyti investuotojams. LEZ teritorijoje šiuo metu dar apie 20 laisvų hektarų su išvystyta infrastruktūra, tačiau tai atskiri sklypai, kurių ribotas dydis negali patenkinti kai kurių investuotojų poreikių.
„Nedžiugina ir tai, kad iki šiol Vyriausybė nepateikia išvadų Seimui dėl įstatymo pataisų, kuriomis būtų patikslintos ir išplėstos LEZ ribos. Tai, ko gero, jau ilgiausiai teikiamos arba neteikiamos išvados visoje šalies įstatymdavystės istorijoje”, – teigė pokalbininkas.
Jis pažymi, kad visos investicijos į Klaipėdos LEZ atsipirko su kaupu. Iki šiol zonoje jau investuota 642 mln. litų. Per kelis ateinančius metus numatoma pasiekti ir milijardo litų ribą. Ekonominis efektas aplinkai, anot E. Kiudulo, tikrai yra keleriopai didesnis už valstybės ar ES tiesiogines investicijas į infrastruktūrą bei mokesčių praradimus dėl LEZ investavusioms įmonėms taikomų lengvatų.
Riboja biudžetas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja Elona JURKEVIČIENĖ:
„Savivaldybė padeda pritraukdama į Klaipėdos LEZ Europos Sąjungos ir valstybės lėšas. Būtent taip pavyko zonoje ES lėšomis nutiesti naują gatvę, įrengti kitą infrastruktūrą. Jei bus galimybė – toliau teiksime paraiškas. Taikome tokį modelį, nes miesto biudžetas nėra labai jau didelis.”
„Reikšmingi ne finansiniai įnašai”
Klaipėdos miesto meras Rimantas TARAŠKEVIČIUS:
„Šiauliai tik dabar pradeda, o Klaipėdos valdžia sau seniai priėmė toliaregiškus sprendimus, neleidusius išparceliuoti pramoninės žemės pietinėje uostamiesčio dalyje, kur vėliau įsikūrė LEZ. Mes daugiau dirbame, negu šnekame.
Jei Savivaldybė nebūtų teikusi paraiškų, vargu ar LEZ dabar turėtų tokią infrastruktūrą. Mūsų finansinis indėlis gal ir nėra žymus, tačiau kiti įnašai yra tikrai reikšmingi. Intensyviai dirbame ir gyventojų iškeldinimo iš LEZ teritorijos klausimu – be Savivaldybės čia tikrai nebūtų galima apsieiti. Gaila, aišku, kad viskas iki šiol užstrigdavo teismuose, tačiau manau, kad per artimiausius metus šis procesas bus pagaliau baigtas.
Taip pat prieš pat Naujuosius lankydamasis pas premjerą paprašiau, kad pagaliau būtų pateikta išvada dėl LEZ įstatymo pataisų, kuriomis būtų panaikinti neatitikimai – pagal dabar įstatyme nurodytas LEZ ribas neatitinka plotas. Premjeras patikino, kad šis klausimas bus išspręstas artimiausiu metu ir įstatymo pataisų projektas pagaliau turėtų pasiekti Seimą.”
Klaipėdos ir Kauno LEZ lengvatos investuotojams
- nemoka pelno mokesčio pirmuosius šešerius metus;
- moka tik 50 proc. pelno mokesčio vėlesniu dešimties metų laikotarpiu;
- nemokamas nekilnojamojo turto mokestis.
