Penktadienį aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas priėmė Lietuvos architektų sąjungos pirmininką Gintautą Bražiūną, Lietuvos architektų rūmų pirmininką Vytautą Jurgį Dičių ir kitus šių organizacijų atstovus. Susitikime diskutuota apie architektams kylančias problemas.
„Siekiant užtikrinti šalies raidą darniosios plėtros principais – gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimą, reikia daugiau koncentruoti veiklą, – sakė Architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Bražiūnas. – Manome, kad būtų tikslinga į Aplinkos ministerijos reguliavimo lauką pritraukti kai kurias nekilnojamojo kultūros paveldo ir nacionalinės žemės saugojimo funkcijas”.
Kaip vieną iš didžiausių problemų architektai įvardijo kvalifikuotų architektų stoką savivaldybėse. Esantys architektai neturi reikiamų įgaliojimų, kad galėtų rajonuose ir miestuose reguliuoti darniosios plėtros procesus, todėl regionuose yra daug pažeidimų, chaoso, ypač pajūrio zonoje.
Architektai nuogąstavo, kad pastatų renovavimo barą pavedus tik Energetikos ministerijai, bus nuosekliau vykdoma energijos tausojimo programa, tačiau to neužtenka. Pastatų renovavimo procese dar reikia laikytis ir statybos reglamento, vieningo teritorijų planavimo reikalavimų – reikia daug patirties, kurią jau yra sukaupusi Aplinkos ministerija.
Vyko diskusijos dėl architektų atestavimo, dėl asmeninės ir kolektyvinės atsakomybės už kuriamus projektus bei jų vykdymą, dėl atskirų viešųjų pirkimų nuostatų, kurios ne padeda, o tik kliudo siekti geresnės darbų kokybės. Architektai kalbėjo ir apie galiojančius veiklos apribojimus saugomose teritorijose, kuriuos, jų manymu, reikėtų keisti.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas paminėjo šiuo metu rengiamus įstatymų pakeitimų ar papildymų projektus. „Jei norime, kad svarbūs dokumentai būtų parengti profesionaliai, tai architektai turėtų aktyviau dalyvauti jų rengime, svarstyme, – sakė ministras Gediminas Kazlauskas. – Tam tikslui galima sudaryti darbo grupes ar pasirinkti kitas bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis formas”.
