Žmonės dažniausiai nedrįsta liaudiškais būdais riboti suvartojamos elektros energijos ar dujų kiekio, tačiau „nepavojingus” vandens skaitiklius „reguliuoja” drąsiai. Savanaudžių pasiekti rezultatai – nuostoliai bendrovėms ir sąžiningiems kaimynams.
Neseniai „Vakarų ekspresas” rašė, kad kai kuriuos „Klaipėdos vandens” abonentus nustebino tvarka, kai, nustačius mechaninių vandens skaitiklių pažeidimų, jiems teko atsiskaityti už viso namo skolą.
Lietuvos vandentvarkos ūkio reguliavimui trūkstant detalumo, vandens tiekėjai vadovaujasi pasenusiais teisės aktais ir imasi drastiškų priemonių nesąžiningiesiems sudrausminti. Tačiau, anot vandentvarkos specialistų, atšaukus galiojančią tvarką įsigaliotų senoji, numatanti kur kas žiauresnes sankcijas.
Neteisėtos sankcijos
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė nustatė, kad bendrovės „Klaipėdos vanduo” taikomas „Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose suvartoto vandens apskaitos ir atsiskaitymo už jį tvarkos aprašas”, Savivaldybės tarybos patvirtintas 2006-iųjų gegužę, neatitinka teisės aktų.
Pagal šią tvarką, jeigu apskaitos prietaisas buvo mechaniškai sugadintas tyčia arba dėl neatsargumo, o abonentas nedelsdamas nepranešė apie tai tiekėjui, per mėnesį suvartoto vandens kiekis abonentui nustatomas iš gyvenamojo namo suvartoto vandens kiekio atėmus gyvenamosioms bei negyvenamosioms patalpoms suvartotų vandens kiekių sumą bei vandens kiekį, apskaičiuotą pagal suvartojimo normas patalpoms, kurioms neįrengti apskaitos prietaisai. Paprasčiau tariant, sugadinto skaitiklio šeimininkui reikia susimokėti už viso namo vandens skolą.
K. Vintilaitė apie atliktos teisės aktų analizės rezultatus pranešus Klaipėdos miesto Savivaldybei bus svarstoma, ar naikinti, ar modifikuoti tvarką.
Turėtų skirti baudą
Anot Vyriausybės atstovės, visiškai suprantama, kad Savivaldybė ir bendrovė „Klaipėdos vanduo” ėmėsi iniciatyvos sureguliuoti vandens apskaitą. Situacija, kad Savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka po dvejų metų pasirodė esanti neteisėta, susidarė per šį laikotarpį pasikeitus vandens tiekimo organizavimą reglamentuojantiems teisės aktams.
Pernai įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Be jo, buvo priimtas ne vienas šiai sričiai skirtas Vyriausybės nutarimas.
„Apskritai kalbant, vandens tiekėjas negali abonentui skirti ekonominių sankcijų, kaip kad numatyta minėtoje Savivaldybės patvirtintoje tvarkoje. Galima vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, kuris numato atitinkamas poveikio priemones. Pažeidėjui gali būti surašytas protokolas, skirta bauda”, – sakė K. Vintilaitė.
Į naudą nesąžiningiems
Bendrovės „Klaipėdos vanduo” vadovas Leonas Makūnas iš dalies sutinka su Vyriausybės atstovės išsakytomis pastabomis. Tačiau, jo teigimu, efektyviai sureguliuoti vandens apskaitą esą labai sudėtinga.
Anot pokalbininko, išradingi gyventojai prigalvoja įvairiausių būdų normaliam skaitiklio funkcionavimui pakeisti. Tad bendrovė, turinti arti 80 tūkst. abonentų, negali suprasti, kur per metus dingsta net ketvirtadalis į daugiabučius namus patenkančio vandens – būtent tiek sudaro skirtumas tarp daugiabučių įvaduose užfiksuoto vandens kiekio ir tų pačių namų butuose sunaudoto vandens.
„Atšaukus detalų apskaitos reglamentavimą, nesąžiningiems klientams tai išeitų į naudą – jie galėtų toliau naudotis savo gudrybėmis, o namo nuostolius padengtų sąžiningieji”, – sakė L. Makūnas.
Pokalbininko teigimu, nors pastaraisiais metais teisinė bazė buvo papildyta vandentvarkos ūkį reglamentuojančiais dokumentais, daugybė klausimų iki šiol nėra sureguliuota.
„Nutraukus dvejų metų senumo Savivaldybės patvirtintos tvarkos galiojimą, tektų svarstyti, ar nevertėtų apskritai atsisakyti karšto vandens skaitiklių įrengimo bei keitimo ir imti skaičiuoti vandens sunaudojimą pagal patvirtintas suvartojimo normas”, – sakė L. Makūnas.
Sena tvarka – „pagal pralaidumą”
Pasak bendrovės „Klaipėdos vanduo” vadovo, uostamiestyje atšaukus Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką, tektų sugrįžti prie 1996-aisiais įsigaliojusių Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, kurias parengė tuometinė Statybos ir urbanistikos ministerija.
L. Makūno teigimu, taisyklėse numatyta atsiskaitymo už vandens vartojimą veikiant pažeistam skaitikliui tvarka – daug skaudesnė vartotojui, negu dabar galiojanti Klaipėdoje. Pagal minėtąsias taisykles, kontrolieriui užfiksavus skaitiklių pažeidimą, nuo tos dienos kliento suvartoto vandens kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į vandentiekio vamzdžio skersmenį.
Vadovaujamasi prielaida, kad vanduo tekėjo 3 metrų per sekundę greičiu 24 valandas per parą. Šitaip skaičiuojant, per parą nuteka 46, o per mėnesį – 1 380 kub. metrai vandens.
„Ši nuostata – esant pažeidimui skaičiuoti vandens suvartojimą pagal vandentiekio vamzdžio pralaidumą – išliko nuo tarybinių laikų. Piktnaudžiavimas skaitiklio pažeidimais tapatinamas su savavališku vandens vamzdžio atvėrimu”, – aiškino L. Makūnas.
Veikia skirtingai
Kituose Lietuvos miestuose atsiskaitymai už vandens nuostolius perskaičiuojami skirtingai. Pavyzdžiui, minėtąją 1996-ųjų tvarką tebetaiko bendrovės „Vilniaus vandenys” ir „Šiaulių vandenys”.
Anot bendrovės „Kauno vandenys” Vandens apskaitos prietaisų tarnybos viršininkės Vidos Sriubienės, jų miesto gyventojų butuose nustačius vandens skaitiklių pažeidimų, vadovaujamasi Savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka.
Ji numato, kad tokiam klientui suma, mokėtina už sunaudotą vandenį, perskaičiuojama už pusės metų laikotarpį, vadovaujantis patvirtintomis vandens suvartojimo normomis – tarsi bute nebūtų įrengti vandens apskaitos prietaisai.
