Aplinkos ministerija per pastaruosius metus įgyvendino ir inicijavo daug reikšmingų pokyčių, orientuotų į administracinės naštos mažinimą. Pokyčių siekiama visose ministerijos kuruojamose srityse. Ne išimtis ir architektūros ir statybos bei žemės ir teritorijų planavimo klausimai. Pakeitimai būtini dėl rinkoje išryškėjusių praktinių problemų ir poreikio sukurti lankstesnę, aiškesnę bei efektyvesnę teisinę aplinką. Sprendimai palies didelę dalį gyventojų, taupys jų laiką, finansinius išteklius ir užtikrins paprastesnes procedūras.
Žemės valdymas: greitesnės valstybinės žemės nuomos procedūros
Šiuo metu valstybinės žemės sklypų nuomos ar panaudos sutarčių sudarymas užtrunka nepagrįstai ilgai. Kadangi tai nulemia ilgos ir perteklinės formalios procedūros, ministerija siūlo naują tvarką, kuri sumažins biurokratinę naštą ir paspartins procesus.
Pagal dabar galiojančią tvarką, norint sudaryti valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorį, būtinas savivaldybės tarybos sprendimas. Tarybų posėdžiai vyksta ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o kai kuriais atvejais – tik kas antrą mėnesį. Tai reiškia, kad net jei projektas visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, nuo prašymo pateikimo iki sutarties pasirašymo gali praeiti keli mėnesiai.
Dėl šių priežasčių Aplinkos ministerija parengė Žemės įstatymo pakeitimus, kurie iš esmės supaprastins šią tvarką. Esminė naujovė – sprendimų priėmimo kompetencija būtų perduota merui, o ne savivaldybės tarybai. Tai leis priimti sprendimus operatyviau, nelaukiant eilinių tarybos posėdžių.
Tais atvejais, kai sandoris atitiks Žemės įstatymo numatytus kriterijus, merams reikės gauti tik Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) išvadą, o atvejais, kai išankstinė išvada nebus reikalinga, tarnyba galės tikrinti sandorius jau įgyvendinant valstybinės žemės patikėtinių kontrolės funkciją.
Tokiu būdu sutrumpės visas procesas – nuo prašymo pateikimo iki nuomos ar panaudos sutarties sudarymo. Gyventojai, verslo subjektai ir kitos organizacijos galės greičiau įgyvendinti projektus, efektyviau panaudoti valstybinę žemę, o savivaldybių darbas taps paprastesnis ir rezultatyvesnis, tokiu būdu procesą sutrumpinant iki dviejų mėnesių.
Statybų sektorius: mažiau perteklinių reikalavimų, greitesni leidimai
Įsigaliojus 2024 m. lapkritį Statybos įstatymo reformai kilo nemažai sumaišties bei dviprasmiško teisės aktų taikymo atvejų. Reaguodama į situaciją, Aplinkos ministerija atliko išsamią analizę ir parengė pataisas. Po diskusijų su socialiniais partneriais, savivaldybėmis, projektuotojų bendruomene ir Seimo komitetais šių metų birželį buvo patvirtintos Seime, o pakeitimai įsigaliojo iškart.
Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su prašymų specialiesiems reikalavimams teikimu – nuo šiol sutikimai teikiami tik kartu su statybos leidimo prašymu, todėl procedūros sutrumpėjo maždaug dviem mėnesiais. Taip pat savivaldybės nebetikrina prisijungimo sąlygų, kurias išduoda inžinerinių tinklų valdytojai – už tai atsako projektuotojai, tad projektų tikrinimas tapo greitesnis. Pranešant apie statybos pradžią, inžinerinių tinklų valdytojų išvados dabar reikalingos tik tada, kai objektui privalomas statybos leidimas; kitais atvejais statinio prijungimas prie tinklų paliekamas statytojo ir tiekėjo susitarimui, todėl statybas galima pradėti iki dviejų mėnesių anksčiau. Atsisakyta ir viešinimo procedūrų projektuojant vienbučius bei dvibučius namus, kas taip pat leidžia sutaupyti iki dviejų mėnesių. Naujos nuostatos suteikia daugiau lankstumo ir pradėti statybas leidžia parengus tik būtinas projekto dalis bei atlikus jų ekspertizę. Be to, pradėta diskusija dėl galimybės ateityje visiškai atsisakyti leidimų vienbučiams ir dvibučiams namams.
Didelis dėmesys skirtas ir statybų normų pertekliniam reglamentavimui. Peržiūrėjus Statybos techninius reglamentus, iš 700 įvairių nuostatų liko tik apie 200 esminių, o likusios rekomendacijos paliktos projektuotojams. Naujas STR projektas viename dokumente apibrėžia visų pastatų esminius normatyvinius reikalavimus – nuo pastatų išplanavimo iki jų išdėstymo sklype ir aplinkosaugos bei saugos standartų. Tokiu būdu atsisakoma perteklinio ir besidubliuojančio reguliavimo.
Priimtos ir STR „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pataisos, suteikusios daugiau aiškumo praktikoje dažnai kildavusiose situacijose, pavyzdžiui, dėl maitinimo veiklos licencijavimo. Baigiami rengti ir Želdynų, Statybos, Architektūros bei Architektų rūmų įstatymų pakeitimai – jie leis integruoti želdynų projektus į bendrą statinių projektavimo sistemą ir „Infostatybos“ informacinę sistemą. Tai panaikins atskiras želdynų projektų rengimo, viešinimo bei derinimo tvarkas ir palengvins savivaldybių darbą.
Tai yra straipsnių ciklas apie Aplinkos ministerijos vykdomus darbus biurokratijos mažinimui. Pirmąjį pranešimą apie biurokratinės naštos mažinimą Kadastro ir erdvinių duomenų srityje galite rasti čia. Aplinkos ministerija aktyviai reaguoja į rinkos poreikius, sprendžia kylančius iššūkius ir siekia, kad teisinė sistema būtų aiški, prognozuojama bei mažiau biurokratiška. Tai naudinga tiek gyventojams, tiek verslui, tiek pačioms institucijoms.
