Vyriausybė pagaliau palaimino sutarčių su „NDX energija” projektus, kurie atveria kelią imtis realių bendrovės „Leo LT” steigimo darbų. Informacijos apie amžiaus projektą laukia ir Briuselis.
Artėja finišas
Prieš sutartis balsavo du ministrai – Liberalų ir centro sąjungai atstovaujantys kultūros ministras Jonas Jučas ir vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila. Sąjungos valdyba pirmadienį nepritarė „Leo LT” kūrimo sutarčių pataisytiems projektams ir įpareigojo abu savo atstovus ministrų kabinete balsuoti prieš.
Po posėdžio ūkio ministras Vytas Navickas vylėsi, kad Vyriausybei pavyks galutinai susiderėti su privataus kapitalo partnere nacionalinio investuotojo kūrimo projekte – bendrove „NDX energija”, kuri galbūt prieštaraus tik dviem sutarčių projektuose įtvirtintoms nuostatoms – dėl „Leo LT” pelno paskirstymo ir atvejų, kai nebus taikomas proporcinis valdybos formavimo principas.
„Mūsų siekis – susiderėti, ir tikiuosi, kad sutartis pasirašysime kitos savaitės pabaigoje. Kai kurie ginčytini punktai nėra tokie, kad nulemtų projekto sėkmę”, – sakė V.Navickas, kurį Vyriausybė įgaliojo pasirašyti sutartis.
Lengva derybų pabaiga?
Ūkio ministerijos pareigūnai dar vakar ketino išsiųsti bendrovei Vyriausybės patvirtintus sutarčių projektus ir tikisi jau artimiausiomis dienomis susitikti su „NDX energijos” vadovais, siekiant baigti derybas.
Kai kurie Vyriausybės derybininkai mano, kad „NDX energija” sutinka ir su akcininkų sutarties projekte įtvirtinta dividendų mokėjimo politika: ji numato, kad kol bus pasirašytos sutartys dėl naujos atominės elektrinės statybos ir užtikrintas jos finansavimas, „Leo LT” dividendai sieks 20–40 proc. pelno, o vėliau – 40–60 proc. jos grynojo pelno. Abiem atvejais ši nuostata būtų netaikoma, jei ji prieštarautų bendrovės veiklos tikslui.
„Leo LT” steigimo sutarties projektas numato, kad sprendimai dėl bendrovių „Lietuvos energija”, RST ir VST dividendų už 2007 m. būtų priimami tik po to, kai jų akcijos bus perduotos „Leo LT” ir pastaroji, jau kaip akcininkė, balsuos dėl trijų įmonių pelno paskirstymo.
Darbai aiškūs
Aiškiau dokumentuose formuluojamas ir „Leo LT” veiklos tikslas. Įstatų ir Akcininkų sutarties projekte rašoma, kad jos tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems bendrovės akcininkams. Taip pat įgyvendinti Lietuvos strateginį tikslą – kompleksiškai integruoti Lietuvos elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos valstybių sistemas ir elektros energijos vidaus rinkas.
Be to, „Leo LT” turės steigti bendras įmones su Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos bendrovėmis ir kartu įgyvendinti elektros jungčių su Lenkija ir Švedija bei naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos projektus. Tikimasi, kad nauja atominė jėgainė galėtų pradėti veikti 2016–2018 m., o tiltai į Lenkiją ir Švediją – atitinkamai 2012 ir 2016 m.
Primena taisykles
Europos Komisija iki šiol nėra gavusi jokios informacijos iš Lietuvos Vyriausybės apie nacionalinio investuotojo steigimą, teigia Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką Andris Piebalgas.
„Komisijai reikėtų pranešti apie nacionalinio investuotojo steigimą, jei dėl jo susidarytų Bendrijos mastu veikianti koncentracija, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento, – teigiama EK nario atsakyme į europarlamentarės Onos Juknevičienės paklausimą. – Be to, įsteigta bendrovė turėtų laikytis 2003 m. birželio 26 dienos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kurioje reikalaujama teisiškai ir funkciškai atskirti perdavimo tinklus”.
Taip pat pabrėžiama, kad perdavimo tinklai „gali būti didesnių integruotų energetikos bendrovių dalimi, bet juos eksploatuoti turi atskiros pavaldžiosios bendrovės, kurios veiklą turi vykdyti nepriklausomai”. Iki šiol „Leo LT” kūrėjai tikino, kad šis projektas turėtų sulaukti ir Briuselio palaiminimo.
