Seimo Antikorupcijos komisijos narė konservatorė Aurelija Stancikienė primygtinai siūlo Vyriausybei ir Seimui krizės metu stabdyti visą numatytą finansavimą Valdovų rūmams ir skirti lėšų tik šių statybų stabdymui ir konservavimui bei aplinkos prie Gedimino kalno sutvarkymui.
Išvakarėse vykusiame prezidento pasitarime su aukščiausiais valstybės politikais suabejota, ar iki šių metų liepos 6 dienos Lietuvos vardo Tūkstantmečio iškilmių bus spėta užbaigti Valdovų rūmų vieno korpuso atkūrimo darbus, kuriems reikalingi papildomi 20 mln. litų, be šių metų biudžete skirtų 44 mln. litų.
Seimo narė A. Stancikienė įžvelgia painiavą ir neskaidrumą atkuriant Valdovų rūmus ir teiraujasi, kodėl, trūkstant pinigų pirmo būtinumo reikmėms, „gaminamos keramikinės grindų plytelės po tūkstantį litų ir daugiau už kvadratinį metrą, perkami baldai už šimtus tūkstančių litų, Valdovų rūmų muziejui vadovaujančių asmenų atlyginimai siekia Seimo narių ar ministrų atlyginimo dydį”.
„Vakar (pirmadienį. – ELTA) valstybės vadovų susitikime prezidentas Algirdas Brazauskas nuogąstavo, kad neva 4 mln. litų sumažinus Valdovų rūmų finansavimą nebus paruošti Valdovų rūmai Valstybės tūkstantmečio paminėjimui ir neva tam reikia papildomų 18-20 mln. litų. Kadangi mano teikimu ir buvo sumažintas finansavimas tais 4 mln. litų, norėčiau patikslinti, kad visuomenė yra nuolat painiojama, kalbant apie lėšas, skirtas Valdovų rūmams”, – pažymi savo kreipimesi A. Stancikienė.
Pasak jos, „tie 4 mln. litų buvo sutaupyti ne Valdovų rūmų statybos, o inventoriaus – turto (t.y. baldų, kilimų ir kt.) įsigijimo sąskaita. Kaip vėliau, jau po biudžeto patvirtinimo, savo laiške paaiškino už turto – inventoriaus įsigijimą atsakingas ponas Budrys (Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. – ELTA), už jau išleistus 19,5 mln. litų yra įsigyta 90 procentų menių („kuriose buvo istoriniai reprezentaciniai apartamentai”) apstatymui reikalingų baldų. Taigi svečiams priimti per jubiliejaus iškilmes tų 90 proc. menių tikrai pakanka.
„Iš minėtų pono Budrio motyvų išplaukia, kad tie sutaupyti 4 mln. litų krizės metu tikrai nebuvo pirmo būtinumo reikalas. Kita vertus, tas baldų ir kilimų pirkimas, mano nuomone, vyksta neskaidriai, slepiant ekspertus ir pan., todėl logiška klausti, kodėl likusioms 10 procentų menių reikia procentiškai daugiau lėšų, nei toms, kurios jau aprūpintos inventoriumi ir kurios vadinamos pačiomis puošniausiomis? Ar XVII amžiaus baldai apskritai yra tinkami naudoti iškilmėms – ar tokios kėdės ir stalai bus tinkami naudoti garbiesiems svečiams?” – klausia Seimo narė.
A. Stancikienės teigimu, paini ir neskaidri esanti ir pačių Valdovų rūmų statyba.
„Kaip galima iš anksto žinoti ir prašyti, kiek reikės pinigų, jei nėra galutinio techninio projekto, jei projektavimas vyksta lygiagrečiai statybos darbams, juos planuojant tik trumpam periodui? Daug klaustukų kelia ir generalinio rangovo parinkimas, kadangi šiuo metu statyboms išleista suma beveik dvigubai viršijo preliminarią konkurso laimėjimo sumą. Ar taip lengvabūdiškai leisdami valstybės milijonus mes nesukuriame išskirtinių sąlygų vienai statybos įmonei, sunkmečiu neiškraipome statybų rinkos?” – teiraujasi parlamentarė.
Ji primena, kad „pernai rudenį Gedimino Kirkilo vyriausybei rengiant šių metų biudžetą A. Brazauskas viešai teigė, kad „Valdovų rūmų atidarymui, pateikimui visuomenei, aukšto rango svečiams, kurie yra pakviesti į Lietuvą paties prezidento Valdo Adamkaus”, reikia 32 mln. litų. Tiek ir numatė G. Kirkilo vyriausybė savo paruoštame biudžete. Naujai A. Kubiliaus vyriausybei pertvarkant biudžetą jau krizės sąlygomis, buvo pareikšta, kad jau reikia 50,6 mln. litų. – tiek ir buvo skirta naujame biudžete. Net ir mano siūlymu sumažinus Valdovų rūmams turtui įsigyti skirtą sumą 4 mln.Lt, vis tiek gaunasi net 13 mln. daugiau nei prieš mėnesį buvo prašęs šių rūmų statybos iniciatorius A. Brazauskas”, – skaičiuoja A. Stancikienė.
Pasak jos, „pastaruoju metu kas mėnesį didinant Valdovų rūmų statybų išlaidas po 20 mln. litų, žinant, kad šiai statybai jau išleista netoli 200 mln. litų, įvertinant, kad statybų darbai krizės laikotarpiu labai atpigo, taip pat įvertinant aplinkybę, kad pridėtinės išlaidos 2006 metais sumažintos iki 45 proc., kas turėtų atpiginti statybos darbus beveik 30-40 proc., kyla esminis klausimas: ar šis statinys netampa tiesiog pinigų plovykla?”, – svarsto Antikorupcijos komisijos narė.
„Kai neturime pinigų net policijai, ugniagesiams, mokytojams, irstančioms bažnyčioms ir kitoms pirmo būtinumo reikmėms, primygtinai kartoju savo siūlymą, kurį teikiau priimant šių metų biudžetą: krizės metu stabdyti visą numatytą finansavimą Valdovų rūmams ir skirti lėšų tik šių statybų stabdymui ir konservavimui bei aplinkos prie Gedimino kalno sutvarkymui (ten dabar yra atsiradusi nelegali statytojų automobilių stovėjimo aikštelė). Neabejoju, kad kitų valstybių vadovams, garbingiems svečiams ir žiniasklaidos atstovams, atvykus į iškilmių minėjimą, parodant ir paaiškinant, kad šie rūmai turėjo būti užbaigti jų atvykimo proga, tačiau prasidėjus krizei jų statyba sustabdyta skiriant pinigus labiau reikalingoms sritims, susilauktume tik visuotinės pagarbos ir supratimo dėl išmintingo sprendimo nerengti „puotų maro metu”, – baigia savo kreipimąsi A. Stancikienė.
V. Adamkus, pasak jo atstovės spaudai, paragino politikus apvarstyti du išeities variantus: ar šiomis sunkmečio sąlygomis galima surengti išskirtinę Tūkstantmečio šventę ir atidaryti Valdovų rūmus visuomenei, ar atvirai pripažinti, kad papildomų pinigų statyboms nebus, ir parengti daug kuklesnį ir taupesnį iškilmių scenarijų. prezidentas atkreipė dėmesį, kad jau dabar įvairios tarnybos turi pradėti rengtis jubiliejui, jeigu jis vyktų Valdovų rūmuose, kur liepos 6-ąją laukiama aukštų svečių iš užsienio. Nutarta šią problemą apsvarstyti su Seimo frakcijų vadovais.
