Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia Vilniuje matąs energijos tiekėjų monopolinį įsigalėjimą.
Todėl tikisi aktyvesnių kontroliuojančių institucijų – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos tarybos, Generalinės prokuratūros, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos – veiksmų.
„Jos turi pakankamai galių, turi instrumentų, ir reikia siekti, kad jos pradėtų naudoti tuos instrumentus, pradėtų kontroliuoti monopolines struktūras“, – pabrėžė A. Sekmokas.
Ministras, paklaustas, kodėl iki šiol vis dar nebuvo imtasi jokių veiksmų, atsakė, kad visuomenė turėtų kelti didesnius reikalavimus kontroliuojančioms institucijoms, nes kol kas ji „nepakankamai spaudžia monopolijas“.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seime registruotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos žada apkarpyti sparnus monopoliniams tiekėjams bei įkvėpti daugiau konkurencijos rinkoje, mano A. Sekmokas.
Ministro teigimu, Šilumos ūkio įstatymo pataisos leis naujiems gamintojams lengviau ir aiškiau prisijungti prie šilumos tinklų ir tiekti pigesnę bei konkurencingesnę šilumos energiją, tačiau šiuo požiūriu situacija sostinėje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose skiriasi – Vilniuje nepriklausomų gamintojų, siekiančių gaminti šilumos energiją, neatsirado.
„Visų pirma mes matome aktyvumą Kaune, kur daugiau kaip penketas nepriklausomų gamintojų siekia pradėti gaminti šilumą, ir, be abejo, ta kaina būtų konkurencinga. Lygiai taip pat mes matome Klaipėdą, kur tų gamintojų tikrai yra daugiau, tai yra ne vienas, ir jie sėkmingai dirba kartu rinkoje.
Tačiau tokie procesai Vilniuje kol kas nevyksta, ir mes matome, kad mes turime monopolinį tiekimą ir tą neleistiną situaciją, kai buvo „Grigiškės“ atjungtos nuo šilumos tiekimo ir iš tikro buvo ribojama konkurencija“, – interviu „Žinių radijui“ sakė A. Sekmokas.
Ministro teigimu, apie šilumos ūkių nacionalizaciją reikėtų kalbėti atsargiau. Šilumos ūkis priklauso savivaldai, todėl šilumos energijos kaina, kurią moka gyventojai, labai daug priklauso nuo to, kaip būtent jos ir tvarkosi.
„Kalbėti apie nacionalizaciją, aš sakyčiau, galima, bet į tai reikia žiūrėti labai atsargiai. Ar bus geriau, kad iš savivaldos perims valstybė – centralizuotai būtų valdoma, aš negalėčiau to įvertinti, tačiau centralizuoti šilumos tinklus vertėtų, manau, tai būtų teisingas žingsnis“, – sakė A. Sekmokas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seime registruotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kuriomis siūloma suvienodinti ir palengvinti prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklų ir šilumos pardavimo sąlygas nepriklausomiems gamintojams ir taip užtikrinti konkurenciją šilumos gamyboje, primena ELTA.
Šiuo metu nepriklausomi šilumos gamintojai negali parduoti šilumos gyventojams, nes šilumos tiekimo monopolijos iškelia atgrasančias prisijungimo prie tinklų sąlygas, reikalauja nepagrįstai didelių rezervavimo mokesčių ir į sutartis įtraukia griežtas sankcijas.
Pataisomis siekiama, kad naudojimosi šilumos perdavimo tinklais reikalavimus ir šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas tvirtintų ne monopolijos, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
