Premjeras pripažįsta, kad kai kurios ES šalys abejoja EK siūlymu skirti papildomą finansavimą energetikos projektams.
Tarp jų – Baltijos jungčių planui, bet tvirtina, kad šansų išsklaidyti abejones yra „labai daug”. Europos Komisijos patvirtintame projekte iš anksčiau nepanaudotų biudžeto lėšų yra numatyta milijardinė parama energetikos projektams ir plačiajuosčiam internetui.
Tarp svarbiausių projektų – energetikos jungtys Baltijos ir Viduržemio jūros regionuose.
A. Kubilius pripažino, kad yra ES valstybių, kurios nori, kad nepanaudotos lėšos grįžtų joms, o ne būtų skirtos energetikos projektams. Kita vertus, Premjeras atkreipė dėmesį, jog jau yra buvę precedentų, kuriais galima remtis – pavyzdžiui, ES lėšų skyrimas „Galileo” projektui.
„Manau, kad remiantis šiuo precedentu yra labai daug šansų įtikinti, kad tie pinigai būtų skirti energetikai”, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.
Praėjusį mėnesį Lietuvoje viešėjusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė pranešė, kad iš papildomų lėšų energetikos jungtims Baltijos šalių su Švedija „Swedlink” jungties projektui papildomai numatyta skirti 604 mln. litų, o Estijos ir Suomijos elektros jungties antrajam projekto etapui – 345 mln. litų.
Tokiam finansavimui dar turi pritarti Europos Vadovų Taryba. Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau žinių, jog kai kurios šalys reiškia nepasitenkinimą – tarp „regioninius skirtumus” kritikuojančių valstybių minimos Bulgarija, Graikija, Portugalija ir Ispanija, kritikos sulaukiama ir iš daug lėšų į ES biudžetą mokančių Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų bei Jungtinės Karalystės.
Projektų sąrašą Europos Vadovų Taryba tvirtins kovo mėnesio antroje pusėje. Vėliau jis bus pateiktas Europos Parlamentui.
Dėl ES biudžeto lėšų skirstymo turėtų būti tariamasi ir kovo 1 dieną Čekijos sušauktame neeiliniame viršūnių susitikime.
