Ekspertai prognozuoja, kad šiemet, sumažinus pradinio įnašo reikalavimą pirmajam būstui iki 10 proc., didesnė dalis gyventojų turės galimybę įsigyti būstą. Nuosavi namai daugeliui yra vienas iš svarbiausių tikslų, tačiau sprendimas juos įsigyti neretai priimamas pernelyg optimistiškai. Sutelkę dėmesį į pradinio įnašo sukaupimą ir kitus reikalavimus būsto paskolai gauti, gyventojai dažnai pamiršta ilgalaikį įsipareigojimų poveikį kasdieniam gyvenimui ir finansiniam saugumui. Tad kokių klaidų vengti, kad šis sprendimas įsigyti namus vėliau netaptų nuolatiniu streso šaltiniu.
Finansų ir draudimo ekspertai pastebi, kad didžioji dalis problemų kyla ne dėl paties sprendimo pirkti būstą, o dėl klaidų, padarytų planavimo etape – nuo per didelės paskolos pasirinkimo iki nepakankamos finansinės apsaugos nenumatytiems atvejams.
Pirmoji klaida − prisiimama per didelė paskola.
Perkant būstą, neretai prisiimama per didelė paskolos našta, kai įmoka sudaro net 40 proc. namų ūkio mėnesio pajamų. Tokiu atveju lieka per mažai lėšų patenkinti kitiems būtiniems poreikiams. Be to, euforija įsigijus būstą pamažu išblėsta, ir lėšų kitiems pomėgiams realizuoti nebeužtenka.
„Remiantis biudžeto valdymo principais, reikėtų vadovautis taisykle 50/30/20, kuri teigia, kad norint finansiškai jaustis komfortiškai ir gyventi pagal savo galimybes, būtinosios išlaidos neturėtų viršyti 50 proc. pajamų. Finansiniai įsipareigojimai, kaip maistas, transportas, komunaliniai mokesčiai yra būtinųjų išlaidų dalis. Tad, jei asmuo pasirašo paskolos sutartį pirkti būstą su maksimalia įmoka, kuri siekia 40 proc. pajamų, tikėtina, kad kitas būtinąsias išlaidas jis turės kompensuoti savo likusių laisvalaikio (30 proc.) arba galimybių taupyti (20 proc.) sąskaita“, – sako SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
Pasak ekspertės, tokioje įtemptoje situacijoje žmogus gali jausti nuolatinį lėšų trūkumą. Dėl šios priežasties idealu, kai paskolos įmoka sudaro ne daugiau nei 20-30 proc. šeimos pajamų. Pavyzdžiui, namų ūkiui bendrai uždirbant 3000 eurų, paskolos įmoka neturėtų viršyti 600-900 eurų per mėnesį.
Antroji klaida − nepakankamai įvertinamos visos laukiančios išlaidos.
„Gyventojai dažnai pernelyg optimistiškai planuoja būsto įrengimo ir remonto kaštus arba jų apskritai neįtraukia į bendrą biudžetą. Dėl to jau įsigijus būstą tenka ieškoti papildomo finansavimo, kuris didina bendrą finansinę naštą, arba ilgą laiką tenka gyventi neįrengtame ar dalinai įrengtame būste“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Be to, pasak ekspertės, neretai pamirštamos ir kitos neišvengiamos išlaidos – notaro, turto registravimo, perkraustymo ir kiti įvairūs administraciniai mokesčiai. Iš anksto neįvertinus šių kaštų ir jiems nepasiruošus, būsto įsigijimas gali tapti didesniu finansiniu iššūkiu nei buvo planuota.
Trečioji klaida − neįvertinami galimi palūkanų normos pokyčiai.
Dar viena dažna klaida – pasirinkus paskolą su kintama palūkanų norma, gyventojai neretai planuoja savo biudžetą pagal tuo metu galiojančią įmoką, neatsižvelgdami į tai, kad palūkanų normos gali didėti.
„Kylant palūkanoms, automatiškai yra perskaičiuojama ir mėnesinė paskolos įmoka, todėl rekomenduojama iš anksto įsivertinti savo finansines galimybes ir apsvarstyti, ar šeimos biudžetas būtų pajėgus atlaikyti didesnę finansinę naštą. Toks atsakingas planavimas padeda išvengti netikėtų sunkumų ir užtikrina didesnį finansinį stabilumą ilguoju laikotarpiu“, − pataria finansų ekspertė.
Dar viena dažna klaida įsigyjant būstą su paskola – neapdraudžiamas namų turtas ir nepasirūpinama civilinės atsakomybės draudimu.
Nors pasirašant būsto paskolos sutartį ir finansų įstaigai įkeičiant perkamą būstą privaloma apdrausti patį būstą nuo pagrindinių rizikų, draudikai pabrėžia, kad vien to dažnai nepakanka.
„Siekiant išvengti nenumatytų finansinių nuostolių, rekomenduojama pasirūpinti ne tik paties būsto, bet ir namų turto bei būsto civilinės atsakomybės draudimu. Šie draudimai padeda apsaugoti būste esančius daiktus ir kilnojamą turtą nelaimės ar vagystės atveju, bei apsaugo nuo galimų nuostolių, padarytų tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, užliejus kaimynų turtą“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Jis primena, kad namų turto vertę sudaro ne tik baldai ar buitinė technika, bet ir elektronikos prietaisai, sporto ar laisvalaikio įranga, papuošalai ir kiti asmeniniai daiktai, kurių bendra vertė gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.
Kalbant apie civilinę atsakomybę, kaip pavyzdį, ekspertas įvardija riziką, jei namuose kraunant elektrinį paspirtuką kiltų gaisras. Išplitęs gaisras galėtų suniokoti ir kaimynų būstą bei jame esantį turtą, ir tokius nuostolius padengtų civilinės atsakomybės draudimas. A. Juodeikis pažymi, kad nereti ir užpylimo atvejai, kai vandens avarija apgadina kaimynų turtą.
„Mūsų skaičiavimais, kasdien vidutiniškai užliejami 32 „Lietuvos draudimo“ klientų būstai, ir tokie užpylimai kiekvieną dieną padaro nuostolių už daugiau nei 30 tūkst. eurų“, – atkreipia dėmesį draudimo ekspertas.
Penktoji klaida − perkant būstą išleidžiamos visos santaupos.
Kita dažnai pasitaikanti klaida perkant būstą – tai visų turimų santaupų skyrimas pradiniam įnašui. Finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad be pradinio įnašo būtina turėti ir finansinį rezervą, kuris siektų bent 3–6 mėnesių būtinąsias namų ūkio išlaidas. „Šios santaupos turėtų būti skirtos nenumatytiems atvejams. Finansinės pagalvės neturėjimas reikšmingai padidina finansinį pažeidžiamumą ir gali apsunkinti paskolos įsipareigojimų vykdymą net ir nedidelių pokyčių atveju“, – įspėja S. Strockytė-Varnė.
