Įrengti sauną nėra paprasta

---

Senas suomių priežodis sako: "Kas pajėgia vienas nueiti iki saunos, tas ištvers ir maudymąsi joje". Kas yra sauna? Trumpai galima atsakyti taip: kaitinimasis saunoje yra dalis sveiko gyvenimo būdo, nes, termiškai ir mechaniškai dirginant, treniruojama kūno šilumos savire­guliacija ir grūdinamas visas organizmas, tuo pat metu mažinama kūno bei dvasios įtampa.


Kaitinimasis saunoje - tai kompleksinis maudymosi procesas, apimantis kūno sušildymą ir kaitinimą karšto oro patalpoje. Karščio poveikis sustiprinamas trumpais garo "smūgiais", masažuojant šepečiais ar periantis beržinėmis vantomis. Gerai išsipėrus, kūnas atvėsinamas gryname ore, apsipilant vandeniu, apsitrinant sniegu ar tiesiog maudantis baseine, tvenkinyje (jei jis yra netoli). Pasikaitinus saunoje, būtina ramiai pailsėti ir atvėsti iki normalios kūno temperatūros.

Aplinkos temperatūra saunoje turi būti: prie grindų apie 40°C, o prie lubų apie 110°C. Santykinė oro drėgmė turėtų būti:

esant 60°C - apie 30%,
esant 80°C - apie 15%,
esant 100°C- apie 10%.

Sauna turi būti vėdinama taip, kad į prakaitavimo patalpą nuolat patektų šviežio oro. Būtina vengti skersvėjų! Saunos konstrukcinis sprendimas svarbiausios pėrimosi stadijos yra: prakaitavimas kūno valymas, kūno vėsinimas ramybė ir persirengimas. Kai sauna įrengta patogiai, šias procedūras galima atlikti keliose skirtingose patalpose arba vienoje patalpoje jas atliekant iš eilės.

Paprasčiausia sauna - tai prakaitavimo patalpa ir prieškambaris. Tokios saunos dažniausiai įrengiamos vasarvietėse. Įrengtos "blokinėse trobelėse" jos labai primena paprastą pirmykštę suomių sauną. Šiuo atveju būtinai turi būti kur nors netoliese maudymuisi tinkama vieta (tvenkinys, baseinas ar nesrauni upė), kur būtų galima atsivėsinti. Prieškambaris skirtas persirengti, atvėsti ir pailsėti. Jį galima padidinti, apjuosiant namą dengta terasa. Prakaitavimo kambarys
neturėtų būti trumpesnis kaip 2,0m. Kambarys turėtų būti tokio platumo, kad jame tilptų skirtingame aukštyje įrengti kaitinimosi suolai ir krosnis.

Kai sauna įrengiama gyvenamojo namo rūsyje, jos įranga turi tilpti tarp namo kapitalinių sienų ir atitikti aukšto aukštį. Čia galima sumontuoti papildomus įrenginius kūnui valyti ir atvėsti: dušus, praustuvus (žinoma, jei tai įmanoma pagal namo projektą).


Sauną galima dar geriau įrengti. Tokia sauna tinka didesnei įmonei arba poilsiavietei. Ją galima įrengti atskirame pastate, pritaikant seną pastatą, tik būtia gera ventiliacija ir tualetas. Galbūt tokiame pastate tilps ir nedidelis baseinėlis. Saunos patalpos turi būti ne žemesnės kaip 2,0 m, o kaitinimosi laiptai (suolai)  450 ir +900 mm aukščio. Jei įrengiamas dar vienas (trečias) kaitinimosi aukštas, nuo jo iki lubų turi būti ne mažiau kaip 1,0 m.

Saunos įrengimas. Prieš rengiant sauną gyvenamajame name, reikia pasitarti su valstybinės statybų priežiūros ir elektros energijos tiekimo įstaigų specialistais, ar tinkamos saunai numatytos patalpos. Elektros energijos reikia nuo 6,0 iki 15,0 kW (galingumas priklauso nuo prakaitavimo patalpos didumo). Be to, reikia iš anksto žinoti, ar bus galima naudotą nešvarų vandenį iš rūsyje įrengtos saunos nuleisti į miesto kanalizacijos tinklus (svarbiausia problema gali būti aukščių skirtumas).

Saunos sienų ir lubų dangai geriausiai tinka mediena, nes ji mažiausiai kinta, veikiama labai skirtingos temperatūros ir drėgmės. Tarp medinės dangos ir termoizoliacinės medžiagos dedamas storas garą sulaikančios medžiagos sluoksnis (pvz., aliuminio folija), kad patalpos drėgmė nepermerktų termoizoliacinės medžiagos. Prakaitavimo patalpos, dušo, tualeto ir kitų drėgnų patalpų grindis reikia iškloti keraminėmis plytelėmis ar kita drėgmei atsparių medžiagų danga. Persirengimo ir poilsio kambariuose galima patiesti ryžių šiaudų ar kokoso plaušų kilimėlį.