Elektros instaliacijos veikimo principas

Pagrindiniai elektros instaliacijos komponentai yra šie: kabeliai, saugikliai, įžeminimas, elektros taškai (jungikliai, rozetės, šviestuvai ir pan.) - elektros instaliacijos kontūras. Elektros instaliacijos pagrįstos žiediniu principu: nuo maitinimo šaltinio elektros srovė keliauja link elektros prietaiso, o tuomet keliauja atgal kitu laidu. Srovės atitekėjimo kontūras (laidai, kontakai) vadinamas maitinimo (ar faziniu) ir žymimas raide L. Srovės grįžtamasis kontūras (laidai, kontaktai) vadinamas neutraliu (nuliniu) ir žymimas raide N.

Norėdami įjungti ar išjungti prietaisą, naudojame jungiklį – atidaro ar uždaro maitinimo kontūro kontaktus. Kai kontaktai uždaryti – srovė teka iki prietaiso, kai atidaryti – prietaisas išjungtas.

Kartais pasitaiko aptikti tokių elementarių klaidų, kai jungiklis pastatomas ne faziniame kontūre (iki prietaiso), o nuliniame (už prietaiso). Tai neteisinga ir pavojinga, nes, nors prietaisas ir neveikia išjungus jungiklį (taigi, atrodytų, kad ir srovės nėra), srovė teka nuolat. Todėl prisilietus prie taip pajungto prietaiso kontaktų, galima patirti pavojingą gyvybei elektros iškrovą (o esant geram laidumui – ir mirtiną smūgį). Taigi, patartina dirbant su elektra išjungti ne tik prietaiso jungiklį, tačiau ir automatinį to žiedo saugiklį).

Elektros kabeliuose esantys laidai žymimi atitinkama spalva: Rudas (raudonas) – fazinis laidas; mėlynas (juodas) – neutralus; geltonas žalias – įžeminimo.

Įžeminimas

Visada reikia prisiminti, kad žemė (pagrindas ant kurio stovime) daugeliu atvejų yra netgi geresnis laidininkas nei laidai naudojami perduoti srovę. Esant trumpesniam atstumui ir geresniam laidininkui, srovė visada rinksis šį kelią. O tai reiškia, kad atsidūrus tarp srovės šaltinio ir gero laidininko, srovė pereis per jus, kad patektų į laidininką.

Tas pats atsitinka, kai metalas liečiasi prie srovės – ji pereis per metalą rinkdamasi trumpiausią kelią link laidininko.

Remdamiesi šiuo principu, geriau suvoksime, kam instaliacijose reikalingas įžeminimo laidas. Šis laidas užtikrina trumpiausią kelią elektros srovei nutekėti, ištikus gedimui.

Pavyzdžiui, jei fazinis laidas dėl kokių nors priežasčių susiliečia su metaliniu paviršiumi (prie kurio pajungtas įžeminimo laidas), srovė akimirksniu „įsižemintų“, o automatinis to žiedo saugiklis suveiktų ir išjungtų srovę.

Kai kurie prietaisai neprivalo būti įžeminti – jų korpusas papildomai izoliuotas ir neturi jokių galimybių tapti laidininku srovei.

Saugikliai

Šis elementas instaliacijose yra pati silpniausia grandis. Jei tai ne automatinis, o paprastas saugiklis – tai korpusas su dviem kontaktais galuose ir viela viduje, jungianti kontaktus. Ši viela - ploniausia visoje grandinėje. Gedimo atveju (ar elektros perkrovos, ar „įsižeminimo“ atveju), srovė akimirksniu gerokai sustiprėja – o tai įkaitina plonesnę vielą ir išlydo ją, taip nutraukdama srovės grandinę. Automatinio saugiklio atveju, vietoj vielos suveikia jo vidinis mechanizmas – efektas tas pats, tik nereikia keisti saugiklio (užtenka paspausti mygtuką).

Srovės stiprumo kitimo toleravimą lemia saugiklio vielos storis. Silpnesni saugikliai suveikia esant mažesniam srovės kitimui, didesni – esant žymesniam. Saugikliai gaminami ir žymimi (amp) pagal tai, kokią didžiausią leistiną srovę jie gali atlaikyti (neišsilydydami ar kitaip nesuveikdami).

Visada, išsijungus saugikliui, prieš vėl jį įjungiant, reikia išsiaiškinti to išsijungimo priežastį. Prisiminkite, kad saugikliai šiaip sau neišsijunginėja!

Pagrindinės dvi priežastys yra šios: perkrova (kai įjungiamas per didelės galios prietaisas ar sujungiama per daug mažesnės galios prietaisų, nei gali atlaikyti saugiklis) ir srovės nutekėjimas („įsižeminimas“ ar trumpas sujungimas).