Vėjo jėgainė ir saulės kolektorius padeda taupyti

Lietuvos gyventojai, jau prieš du dešimtmečius pasistatę vėjo jėgainę ir saulės kolektorių, dabar džiaugiasi galintys taupyti.

Kupiškio rajono Čiovydžių kaimo gyventojas Antanas Balaišis, prieš 20 metų sukonstravęs vėjo jėgainę, tikina, kad tai pats paprasčiausias būdas vėjo energiją paversti šiluma ir elektra. Šešiolikos kilovatų galingumo vėjo jėgainės pagamintos energijos šeimos poreikiams pakanka.

„Per mėnesį mūsų šeimai ji sutaupo 150 Lt. Yra šildomas vanduo, žiemą galima pajungti į vieną šildymo sistemą ir esant normaliam vėjui galima nekūrenti krosnies“, – pasakoja A. Balaišis.

Jo teigimu, jėgainė priklauso nuo oro – vasarą esant nestabiliam vėjui gamina mažiau energijos, žiemą – daugiau, jei pagamina perdaug – jėgainė stabdoma. Vyriškis sako, jog galėtų elektra aprūpinti ir kaimą, tačiau jėgainę reikėtų sertifikuoti.

„Būtų galima pasijungti į elektros tinklus ir pagamintą vėjo energiją reikalui esant pasiimti vėl naudojimui buityje. Jeigu liks likutis, aišku, ir gauti dar pinigėlių, bent jau galėtum kaip į taupomąją kasą pinigus įnešt ir vėl pasiimti. Būtų žymiai daugiau išnaudojama ta jėgainė“, – sako A. Balaišis.

Išradingumo netrūksta ir Panevėžio rajono Ramygalos miestelio gyventojui. Sukonstravęs iš nebenaudojamų radiatorių vandens šildymo sistemą ir užkėlęs ją ant namo stogo, naudoja saulės energiją ir jau 15 metų taip pasišildo vandenį.

„Šią vasarą, kai buvo ypatingai karšta, nė karto nebuvau užkūręs krosnies vandeniui šildyti. Mes ir indus plaunam, ir maudomės, užtenka kolektoriaus vandens, sušyla iki 60 laipsnių temperatūros“, – sako Valdas Chirvas.

Nuo pavasario iki rudens šeima taip sutaupo 650 litų.

Lietuvoje vėjo jėgainių parkai veikia Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo rajonuose. Tačiau ekspertų teigimu, atsinaujinančia energija daugiausiai domisi verslininkai, o ne gyventojai, nors jiems ir numatyta iki 150 tūkst. litų parama iš Europos Sąjungos žemės ūkio paramos programų.