Saugūs namai – vagių galvos skausmas

---

"Mes neturtingi, iš mūsų nėra ką vogti". Tokį atsakymą neretai išgirstame, vos tik užsiminę apie namų apsaugą. Tačiau gerai pagalvojus, užklydusį "mėlynanosį" gali suvilioti ir senas lempinis televizorius, ir net mechaninis žadintuvas. O kas gi jus tuomet žadins šaltais žiemos rytais?

Ar tikrai verta nesisaugoti?

Kaip jau minėjome, pasiteisinimas, kad namuose nėra vagių dėmesio vertų daiktų, – nieko vertas. Neplanuotai į jūsų namus užėjęs vagis, neradęs nieko vertinga, apimtas pykčio gali tiesiog nusiaubti ilgai ir stropiai kurtą interjerą, išdaužyti langus ar išlaužti duris. Jeigu esate vienas, dėl šunų pakvaišusių žmonių ir manote, kad geriausia apsauga – didelis piktas šuo, taip pat gali tekti skaudžiai nusivilti. Įsilaužėliai turi priemonių ir šioms "signalizacijoms" nukenksminti, ypač jeigu tai pekinų veislės arba nors ir didelis, bet pririštas prie būdos už namo, šuo. Kita vertus, tai priklauso nuo šuns psichikos, o statistiškai į valdas, kuriose gyvena šuo, įsilaužiama tikrai retai. Ir vis dėlto, pagalvokite, ar norėtumėte rizikuoti savo augintinio gyvybe dėl "Electrolux" mikserio arba kinietiško "Panasonix" magnetofono. Greičiausiai ne. Kita vertus, nenuginčijama ir tai, kad piktas lojimas nuo jūsų durų gali atbaidyti ne vieną neprašytą svečią, nesvarbu, ar tai vagis, ar įkyrus prekių platintojas.

Dar vienas gana nevykęs pokštas, kurį kartais mėginama iškrėsti vagims – įjungta šviesa. Trumpai tariant, kelioms dienoms išvažiuodami į svečius, kai kurie žmonės palieka įjungtą šviesą, pavyzdžiui, virtuvėje. Tačiau nepagalvojama, kad šviesa dega ne tik naktį, bet ir dieną. Taigi, nors televizija rodo neįtikėtinai kvailų nusikaltėlių "topus", gali atsitikti taip, kad į jūsų namus įsilauš vienas iš protingesnių, suprantantis, jog dvi paras deganti šviesa – tarsi pakvietimas pasisvečiuoti.

Neretai žmonės savo būstą apdraudžia tik dėl to, kad bijo ne potvynio ar uragano, bet įsilaužėlių. Manoma, jog apsidraudus galima gyventi atviromis durimis, esą jokios vagystės nebaisios – draudimo agentas po įvykio viską sutvarkys. Tačiau nepamirškime, kad draudimo įmonė, geriausiu atveju, grąžins tik pinigus už pavogtus daiktus (jeigu prieš tai neteks kas savaitę lankytis teisme ir įrodinėti, kad įsilaužimą organizavote ne jūs...). O kaip kompensuoti už paauksuotus rėmelius su į Angliją išvykusio mylimojo nuotrauka? Telieka graužtis nagus.

Kokią apsaugos sistemą pasirinkti?

Jeigu nejaučiate poreikio savo namuose jaustis kaip realybės šou ar griežtojo režimo kalėjime, nereikia apsikrauti stebėjimo kameromis ir monitoriais, prie kurių visą parą sėdi apsaugos darbuotojas. Tai – įžymybių ir didelių prekybos centrų privilegija. Tačiau jeigu esate išrankus ir atsargus žmogus, galite rinktis iš daugybės apsaugos būdų, kuriuos siūlo mūsų šalies saugos tarnybos:
-  apsauginės signalizacijos sistemos;
-  perimetro apsaugos sistemos;
-  įeigos kontrolės sistemos;
-  vaizdo stebėjimo sistemos;
-  gaisrinės signalizacijos sistemos;
-  mechaninės apsaugos sistemos.

Jeigu jūsų finansinės galimybės labai ribotos, greičiausiai teks pasitenkinti mechaninėmis apsaugos sistemomis. Įsistatykite šarvuotas duris, kurios kainuoja apie 700 Lt, arba dvejas paprastas duris. Pasirūpinkite, kad jos atsidarytų į išorę – taip bus sunkiau išlaužti. Tvirtoms durims reikalinga patikima spyna, o dar geriau – dvi. Rekomenduojama rinktis kuo sudėtingesnės konstrukcijos spyną, o jeigu įdėsite du užraktus, rinkitės skirtingus, kad įsilaužėlis ilgiau užtruktų juos rakindamas, ir rūpestingi kaimynai (jeigu tokių turite) spėtų iškviesti policiją.

Ketindami įsigyti perimetro apsaugos sistemą, prisiminkite, kad ji neapsaugos jūsų būsto nuo įsilaužėlių, o tik perspės apie pašalinių asmenų buvimą saugomoje teritorijoje. Be to, įrengiant perimetro apsaugos sistemą, reikėtų atsižvelgti į trukdžių foną. Jeigu pastarasis yra itin didelis (pavyzdžiui, pro jūsų kiemą driekiasi šernų migracijos takas), per dieną signalizacija be reikalo gali suveikti ne vieną kartą. O už melagingus iškvietimus gali tekti ir sumokėti.

Apie gaisrinės signalizacijos privalumus tikriausiai nereikia kalbėti – ji gali praversti ne tik padaužų vaikų gyvenamame name, bet ir paties gaisrininko būstui. Kas kitas, jei ne dūmų ar liepsnos daviklis praneš apie namuose kilusį gaisrą? Iš pavydžių kaimynų to galite tikėtis tik supleškėjus jūsų namui. Gaisro atveju gaisrinės signalizacijos sistemų kontroliniai įrenginiai, vadinamosios centralės, įvairiais signalais praneša apie gaisrą, įjungia gesinimo įrenginius ir perduoda informaciją apie įvykį saugos tarnyboms.

Kaip jau minėjome, vaizdo stebėjimo sistemos dažniausiai naudojamos didesniems objektams saugoti. Tad jeigu tokį objektą turite ir norite sumažinti personalo išlaikymo kaštus, galite įsigyti vaizdo stebėjimo sistemą. Paprastai ją sudaro vaizdo kameros, monitoriai, objektyvai bei įrenginiai, skirti duomenims apdoroti, saugoti ir archyvuoti.

Įeigos kontrolės sistemos užtikrina ne tik jūsų, bet ir jūsų lankytojų, darbuotojų, svečių saugumą. Juk tikriausiai ne vienam mūsų teko grąžyti rankas prie kodine spyna padabintų svetimos laiptinės durų ir laukti, kol kas nors išneš šiukšles ir pavyks nepastebėtiems įsmukti vidun. O ką daryti, jeigu naktis ir šiukšlių niekas neneša? Taip, vadinasi, įeigos kontrolės sistema veikia. Na, o be kodinių spynų, apsaugos kompanijos dar siūlo telefonspynes, vaizdo telefonus, atstuminių kortelių skaitytuvus bei biometrinės įeigos kontrolės sistemas, gebančias analizuoti žmogaus balso tembrą, pirštų atspaudus ir t. t.

-  Vagystės sudaro maždaug pusę visų padaromų nusikaltimų.

AUTORIUS: Julija ŠMITAITĖ