Savo gėles stengiamės prižiūrėti sąžiningai, bet kartais mūsų rūpesčio, pasirodo, būna maža. Žiūrėk, nulinko stiebas, ant lapų atsirado neaiškios kilmės dėmelių. Dar vakar gražiausiai žaliavęs augalas šiandien panašėja į apleistą nerūpestingos šeimininkės kankinį. Kas galėjo nutikti?
Pateikiame keletą patarimų ir pastebėjimų, kaip atpažinti „sergančius“ augalus ir kaip juos atgaivinti.
Lapiniai augalai
Lapai – be galo svarbi augalo dalis: juose vyksta fotosintezė, jais kvėpuojama, būtent jie pirmiausia parodo, ar augalas sveikas, ar jo nepuola kenkėjai. Todėl lapus būtina prižiūrėti itin dėmesingai.
Ant lapų nusėdusioms dulkėms valyti specialistai pataria naudoti:
•pūkuotiems lapams – šepetėlį;
•karpytus geriausia nupurkšti vandeniu;
•stambius lapus reikia valyti sudrėkintu skudurėliu.
Štai keletas populiariausių lapinių kambarinių augalų ir juos ištinkančių bėdų.
Juka – nulinkusiais ir pageltusiais lapais? Tokie simptomai rodo, kad nuo per didelės drėgmės, stovinčio vandens ar perlaistymo pūva augalo šaknys. Jei juką užpuolė miltuotieji ar paprastieji skydamariai, nenusigąskite – augalo išmesti nereikia, tiesiog nuvalykite jo lapus degtine suvilgytu minkštu skudurėliu ir nuplaukite švariu vandeniu. Galima nupurkšti insekticidais.
Dracena – nukritusiais lapais, nuplikusiu stiebu? Patikrinkite vazonėlyje esančią žemę – taip galėjo atsitikti nuo per didelės ar per mažos drėgmės. Nors šie augalai labai mėgsta šviesą ir šilumą, tačiau nepakenčia skersvėjo. Todėl jį reikėtų pastatyti tinkamoje vietoje, kad atsigautų. Jei nulinko visas dracenos stiebas, nebijokite ją persodinti ir nupjaukite stiebą. Augalas atsigaus.
Geogenantas – išblukusiais ar sužaliavusiais lapais? Lapai pažaliuoja tuomet, kai augalas negauna šviesos, o nuo tiesioginių saulės spindulių gali nudegti lapai. Geogenantis yra vienas iš lepesnių augalų, todėl jam reikia išskirtinio dėmesio. Tokia reakcija gali būti ir pūvančių šaknų požymis.
Karduotė – ant lapų atsirado rudos dėmelės? Taip nutiko dėl drėgmės pertekliaus ir šalčio, t. y. pradėjo pūti šaknys. Išimkite augalą iš vazonėlio, pašalinkite supuvusias šaknis ir lapus. Šaknis pabarstykite medžio anglimi ar sieros milteliais ir persodinkite. Po keletos dienų pasodinkite į šviežią žemę. Jūsų augalas ir vėl atgims. Atminkite, kad karduolė atspari sausam orui ir dulkėms.
Filodendras – pageltusiais lapais? Patikrinkite vazonėlyje esančias žemes – galbūt palaistėte per daug? O gal vazonėlyje esanti žemė sukietėjo? Jei ant sukietėjusios žemės pripilsite vandens, augalo neišgelbėsite. Jį reikia nedelsiant persodinti į šviežią žemę, palieti.
Ritlenis – susisukusiais lapais? Jūsų augalą užpuolė voratinklinės erkutės. Jei lapai dar ir pageltę, patariama tokį augalą sunaikinti. Tačiau jei gelsta apatiniai stambūs lapai, nebijokite – tai natūralus augalo senėjimo procesas, tokius lapus paprasčiausiai pašalinkite. Šis augalai bijo saulės, ji gali nudeginti lapus – tada atsiranda sausos dėmės.
Zamiokulka (pinigų medį) – užpuolė amarai? Šis augalas labai atsparus kenkėjams ir ligoms, tačiau jį užpuolęs amaras gali sunaikinti jaunus ūglius. Amarą sunaikinsite paprasto vandenio čiurkšle. Įdomus faktas: kai augalo lapai subręsta, amaras išnyksta savaime. Norėdami išvengti kenkėjų, dažniau purkškite augalą vandeniu.
Žydintys augalai
Daugelis kambarinių gėlių kilusios iš atogražų bei vidutinių atogražų. O akį džiuginantys žiedai atsiranda dėl kelių dalykų, bet svarbiausias jų – šviesa.
Skirtingos augalų rūšys žydi skirtingu laiku. Nutinka ir taip, kad žiedai pasirodo netinkamu laiku – tai lemia priežiūros klaidos arba kenkėjų ataka. Žydintys augalai nemėgsta nuolatos keičiamos buvimo vietos, todėl tinkamą vietą rekomenduojama parinkti iš karto. Reguliari priežiūra – tręšimas ir laistymas – padės džiaugtis nuostabiais žiedynais.
Apžvelgsime dažniausiai namuose auginamas žydinčių augalų rūšis ir patarsime, kaip elgtis, jei augalas pradėjo vysti ar jį užpuolė kenkėjai.
Šventmedis – nukritusiais žiedais ir pumpurais? Tai ženklas, kad augalui trūko drėgmės, buvo per sausa. Jei ant lapų pastebėjote baltas dėmes, vadinasi, jį nudegino saulė. Palaistykite ir perkelkite jį į vėsesnę vieta, pavėsį. Šis augalas mėgsta drėgmę, purškimą vandeniu. Saulės šviesos turi gauti ir apatiniai lapai, antraip jie gels ir kris.
Kamelija – su pilku puviniu? Jis atsirado nuo per drėgno oro. Tiesiog šį augalą palikote netinkamomis sąlygomis, patalpa nebuvo vėdinama. Gerai apžiūrėkite, ar greta nestovi ligotas augalas – tai gali būti užkratas. Nupurkškite kameliją fungicidais. Jei augalo lapai pageltę – tai pirmasis chlorozės požymis. Augalą rekomenduojama persodinti į rūgščią žemę.
Jazminaičiai – užpulti amarų ir nukritusiais žiedpumpuriais? Šį augalą labai skriaudžia dauguma parazitų, tačiau juos galima išnaikinti tai pačias metodais, kaip ir ant kitų augalų. Tai šviesos ir pavėsio mėgėjas, bet jei radote nukritusių žiedpumpurių, vadinasi, augalui trūko šviesos. Nepamirškite, kad šis augalas yra atsiskyrėlis ir jam nepatinka kitų augalų draugija.
KENKĖJAI
AMARAI – žali (taip pat juodi), besparniai ir sparnuoti maži, ploni vabaliukai. Dažniausiai susitelkę didesniais kiekiais ant jaunų šakelių ir lapų.
Apsauga: tik pastebėjus kenkėją, augalus purkšti metafoso preparatais, po 8 dienų procedūrą pakartoti.
SKYDAMARIAI – atpažįstami iš apvalaus arba pailgo rudo skydelio, kuriuo padengti suaugę vabalai (dėl to nejudrūs). Jaunikliai skydelių neturi ir kurį laiką yra judrūs.
Apsauga: kolonijas nuplauti minkštu šepečiu ir muilo tirpalu. Plaunant augalus paguldyti ant šono, kad tirpalas netekėtų į žemę vazone. Vartodami metafoso, dimetoato arba malationo preparatus, atminkite, kad kai kurie kambariniai augalai (pvz., anturis) šioms cheminėms priemonėms yra gana jautrūs.
VORATINKLINĖS ERKĖS (raudonasis vorelis) – apatinėje lapų pusėje besislepiantys 0,5 mm ilgio gelsvi ir rausvi gyviai (lervos ir suaugėliai). Stipriai paveiktų augalų viršutinėje lapų pusėje –gelsvos dėmės.
Apsauga: sausame ore sudaromos palankios sąlygos voratinklinei erkei veistis ir daugintis. Todėl ir žiemą patalpoje turėtų būti drėgnas oras. Akaricidus reikia vartoti atsargiai, nes ne visi augalai į juos vienodai reaguoja.
Pastebėjote, kad:
1.atsirado įvairių formų išsausėjusių ar parudavusių dėmelių ant augalų. Jei dėmelės pavienės ir pastebite jas ant daugelio augalų, vadinasi, tai pirštų suspaudimo ir nagų įbrėžimo žymės;
2.vazonėlyje iškastos žemės. Tai galėjo padaryti jūsų katinas arba vaikai. Jei tai kartojasi, vazonėlių viršų galite uždengti vientisu samanų pluoštu. Samanos palaikys drėgmę ir neleis iškapstyti žemių. Jei namuose yra mažų vaikų, vazono paviršiaus nepatartina užpilti smulkiais akmenėliais;
3.kaktusas turi didesnius spyglius nei įprastai. Jis buvo apskabytas ir atsiaugino didesnius, tvirtesnius spyglius, įvyko tarsi augalo mutacija. Kai kurie kaktusai jų neatsiaugina, o spyglio vietoje pasilieka rusvos sukietėjusios žemės. Kaktusas nenumirs, tačiau gali prarasti estetinę išvaizdą;
4.džiūsta augalų lianos. Jos yra nuolatos liečiamos ir tampomos. Todėl patartina nudžiūvusias lianas pašalinti ar sutrumpinti. Geriausia padaryti atramą, kuria jos galėtų vytis ir nebūtų pasiekiamos vaikams;
5.įskilo augalo šakelė, bet dar nenulūžo. Atstatykite pažeistą šakelę į jos buvimo vietą ir sutvirtinkite drėgnu skudurėliu. Augalas sugis, jei pažeidimas nebuvo labai didelis. Jei pastebėsite, kad šakelė vysta, ją reikėtų pašalinti.
Augalų gaivinimo klaidos:
1.nykstantys augalai neatsigauna juos gausiai patręšus. Jiems skirtos trąšos nėra medikamentas. Tręšiami tik sveiki, gerai augantys ir naudojantys maistingas dirvožemio medžiagas augalai. Nykstantys augalai sunaudoja daug mažiau trąšų nei sveiki augalai. Todėl negalima priversti jų sunaudoti didesnio kiekio nei reikia;
2.neskubėkite purkšti pesticidais kenkėjais apnikusį augalą. Yra ir kitų efektyvių priemonių augalams gydyti. Natūralios ir mažiau kenksmingos priemonės: muilo tirpalas, alkoholis, įvairūs sodo aliejai, smėlis, lipnios lazdelės ir t. t.;
3.augalas, pasodintas į didelį vazoną, gali sunykti dėl šaknų puvėsio. Augalai, persodinti į didelį vazoną, daug energijos sunaudoja įsišaknijimui, vietoj to, kad leistų lapus ir žiedus. Mažesniame vazone augalas auga greičiau.
AUTORIUS: Alina Kasiulaitytė
