Tikkuurila

Pasyvių kotedžų kvartalas prie Hanoverio

Pasyvių kotedžų kvartalas prie Hanoverio

Šį projektą nusprendėme aprašyti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai – pakankamai seniai realizuotas projektas. Hanoverio pašonėje pasyvių namų kvartalas buvo suprojektuotas ir pastatytas dar 1998 metais, kuomet rekuperacinės sistemos ir alternatyvios energetikos įrenginiai dar nebuvo tokie efektyvūs kaip šiandien. Antra, tai yra į keturias eiles surikiuotų identiškų 32 sublokuotų namų kompleksas. Taip vadinamas – tipinių kotedžų kvartalas. O tai leidžia palyginti vienodos konstrukcijos ir praktiškai identiškomis sąlygomis eksploatuojamų būstų energinį efektyvumą.

Sublokuotų gyvenamųjų namų kvartalas prie Hanoverio (Kronsberg) dar yra vadinamas Lummerlund projektu. Šį projektą parengė architektai Petra Grenz ir Folkmer Rasch iš Darmstadt‘o. Užsakovas: Stadtwerke Hannover AG. Betoninius elementus šiems pastatams pagamino Müller-Gönnern kompanija, o medinio karkaso skydus Lehner Holzbau GmbH. Statybos darbus atliko Rasch & Partner (Darmstadt ).

Tai – dviejų aukštų kotedžai su apželdintais šlaitiniais stogais. Pirmuose aukštuose, šiaurinėje pastato pusėje įrengti gyvenamieji kambariai, o pietinėje pusėje – atvira virtuvė su valgomuoju. Antrame aukšte išdėstyti miegamieji ir vonios kambariai. Palėpėje įrengtos techninės patalpos. Būstų plotai: 79m2, 97m2 ir 120 m2.

Kotedžų išorinės sienos sukonstruotos iš gelžbetonio plokščių, o stogas ir vidinės sienos – iš medinio karkaso skydų. Įrengtos mechaninės ventiliacijos angos ir 80 proc. efektyvumo rekuperatoriai. Būstuose įstatyti trijų stiklų langai su argono pripildytais stiklo paketais. Padidintas šilumos izoliacinis sluoksnis. Butuose įvestas rezervinis centrinis šildymas su individualia reguliavimo sistema. Papildomai naudojami saulės kolektoriai karšto vandens ruošimui.

Išsamiai aprašytą pastato konstrukcinę dalį ir konstrukcijose naudojamas medžiagas rasite ČIA.

Šių namų stebėsena atliko PassivHausInstitut mokslininkas Dr. Wolfgang Feist.

Vidutinės energijos sąnaudos Lummerlund pasyviuose kotedžuose pradėjus juos eksploatuoti kasmet mažėjo. 1999-2000 metų žiemą jos sudarė 14,9 kWh į kvadratinį metrą, 2000-2001 metų žiemą jos sumažėjo iki 13,3 kWh/m2, o 2001-2002 metų žiemą – iki 12,8 kWh/m2.

Bene įdomiausia man pasirodė tai, kad atskiruose būstuose energijos sąnaudos šildymui skyrėsi net kelis kartus. Vienų butų gyventojai per metus kvadratiniam metrui šildyti sunaudojo iki 40 kWh, o kitų – vos apie 5 kWh. Namai vienodi, būstai – tipiniai, o toks milžiniškas energijos sąnaudų skirtumas.

Taigi, peršasi išvada: pasyvus namas gali būti išties efektyviu tik tuomet, jei tinkamai jį eksploatuojame. Čia kaip ir su automobiliais, jei mėgstate spausti akseleratoriaus pedalą, tai degalų sąnaudos bus gerokai didesnės už numatytąsias.

Kiti temos straipsniai

Terasos įrengimas

Terasos – Jūsų asmeninė oazė

Statybinės ir apdailos medžiagos Moderni izoliacija Medžiagos statybai, sodo, daržo prekės Langai ir durys Oficialus “Forbuild”, “Conecto”, “Kraso” ir “Bela”

Jung Lietuva
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu