Tarptautinė organizacija Fire Safe Europe skelbia, kad per pastaruosius 50 metų laikas nuo gaisro pradžios iki staigaus ugnies išplitimo sutrumpėjo net kelis kartus. Ekspertų teigimu, pastatai greičiau užsiliepsnoja dėl vis dažniau naudojamų degių statybinių medžiagų bei priešgaisrinės saugos trūkumų.
Naujai renovuoto ir polistireniniu putplasčiu apšiltinto daugiabučio fasadas per gaisrą Jonavoje išdegė visiškai.
„Gaisrų plitimas šiandien yra kur kas greitesnis nei prieš pusšimtį metų. To priežastis – buityje bei pastatų statybose naudojamos degios medžiagos, kurios, gaisro metu skleidžia dūmus ir toksines dujas. Dauguma žūčių gaisro metu įvyksta įkvėpus dūmų ir nuodingų degimo dujų (apie 50 proc. dėl nuodingų dujų; 25 proc. dėl nuodingų dujų ir nudegimų; 25 proc. dėl nudegimų)“, – sako organizacijos Fire Safe Europe vykdantysis direktorius Bilas Dunkanas (Bill Duncan).
Fire Safe Europe duomenimis, šiuolaikiniai pastatai vis dažniau statomi iš greitai užsiliepsnojančių bei gaisro plitimą skatinančių statybinių medžiagų, kurios padidina pastato statinę gaisro apkrovą. „Daugelis mano, kad tai nėra problema, nes nuo gaisro išplitimo apsaugo priešgaisrinės apsauginės dangos tokia kaip, pavyzdžiui, gipskartonis, tačiau praktika rodo, kad to nepakanka. Pavyzdžiui, neseniai Berlyne kilęs gaisras parodė, kad dėl užsiliepsnojusio televizoriaus gaisras išplito fasadu daug greičiau nei buvo tikėtasi“, – pasakoja specialistas. Fasadas buvo apšiltintas degiu polistireniniu putplasčiu. Panašių pavyzdžių apstu ir Lietuvoje. Štai šiemet prie Vilniaus, Vosyliukuose sudegė polistireniniu putplasčiu apšiltintas, bet neaptinkuotas naujas individualus gyvenamasis namas; Jonavoje kilus gaisrui viename ir renovuotų ir polistireniniu putplasčiu apšiltintų daugiabučių išdegė didžiulis fasado plotas ir pan.
Pastatų degumas tampa vis aktualesnis. „Šiuolaikiniams pastatams keliami ypač dideli reikalavimai tvarumui ir energiniam efektyvumui. Dabar, kaip įprastai pastatai statomi naudojant lengvasvores konstrukcijas, atsisakant plytų ir betono, tampa ypač svarbu, kokiomis priešgaisrinėmis savybėmis pasižymi šilumos izoliacinės medžiagos. Be to, tai aktualu ir modernizuojant senus pastatus“, – pastebi B. Dunkanas.
Vis daugiau Europos valstybių riboja degių statybinių medžiagų naudojimą ir griežčiau reglamentuoja priešgaisrinę saugą pastatuose. Lietuvoje statybinių medžiagų pastatuose naudojimas reglamentuotas taisyklėmis „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai” (Žin.,2010, Nr.146-7510), tačiau jose nėra numatyta ugnies plitimą ribojančių užtvarų, kai pastatai šiltinami degiomis izoliacinėmis medžiagomis, ypač jų montavimo metu.
Statistiniais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo virš 8000 gaisrų, kuriuose žuvo beveik 100 žmonių. Europoje kasmet pranešama apie 2,5 mln. gaisrų. 80 proc. jų įvyksta gyvenamuose namuose.
Parengta pagal „Vakarų ekspresas“