Pirmiausia – šilumos izoliacija
Išorinių būsto sienų apdaila gali būti labai įvairi. Tačiau ji visgi priklauso nuo to, ar statomas naujas namas, ar renovuojamas senas, mat seniau statant nuosavus namus buvo reikalaujama, kad jų šilumos varžos koeficientas būtų 1 m2K/W, o šiandien jis išaugo ir pagal naujus statybos reglamentus siekia 5 m2K/W. Todėl namai apšiltinami 15 cm storio šilumos izoliacijos sluoksniu.
Šilumos izoliacijai galima rinktis putų polistireną, akmens vatą, puoselėjantieji ekologiją gali investuoti pinigus į sveiką būstą ir pirmenybę skirti ekovatai ar presuoto kanapių ir medienos plaušo plokštėms. Tiesa, pastarosios medžiagos gana brangios, putų polistirenas – nepralaidus garams, namas „nekvėpuoja“, tad daugelis, galvodami apie jaukų ir šiltą būstą, renkasi akmens vatą, kurią galima dengti bet kokia patikusia fasado apdailos medžiaga. Jų įvairovė gana didelė.
Nuo metalo iki akmens masės
Prieš kelis dešimtmečius namo išorines sienas dažniausiai tinkuodavo arba dengdavo medine apkala, dabar yra daug fasado apdailos būdų. Jiems skirtas medžiagas galima būtų suskirstyti į du tipus: vėdinamas ir tinkuojamas.
Vėdinamos – tai skarda, medinės bei plastikinės dailylentės, keraminės plytelės, lakštinės medžiagos.
Profiliuota plieninė skarda itin populiarėja dengiant stogus, mat yra ekologiška, nekenksminga aplinkai, tačiau nuosavų namų fasadų apdailai beveik nenaudojama, nors puikiai tinka dideliems pramoniniams ir kitos paskirties pastatams.
Jaukumą ir šilumą padės sukurti medinės dailylentės, gaminamos iš pušies ir maumedžių medienos. Pastaroji pasižymi geresnėmis savybėmis, yra stipresnė, nepūna, jos gražesnė tekstūra, tačiau ši medžiaga gana brangi. Medinės dailylentės apdorojamos natūraliomis alyvomis, antiseptikais, apsaugančiais nuo kenkėjų, drėgmės. Nelygu sumanymas, savininkas gali dailylentes palikti natūralios spalvos, tonuoti, kad išryškėtų medžio tekstūra, ar nudažyti bet kokia patikusia spalva.
Plastikinės dailylentės – vienos populiariausių tarp vidutines ir mažas pajamas turinčių žmonių. Jos nedegios, atsparios drėgmei, temperatūros pokyčiams, ultravioletiniams spinduliams, gan patvarios. Dailylentes paprasta montuoti, galima laisvai rinktis spalvas. Jos rekomenduojamos drėgnų, senų namų fasadams atnaujinti.
Tiesa, apkalę išorę medinėmis ar plastikinėmis dailylentėmis ilgalaikio rezultato nesulauksime, be to, jos ir dėvėsis nevienodai – priklausomai nuo oro sąlygų. Pavyzdžiui, namo šiaurinėje pusėje ar ten, kur nuolat drėgna, mediena gali pradėti greičiau pūti, o saulėkaitoje dažytos lentelės – luptis, plastikinės – greitai deformuotis, pakeisti spalvą.
Apdailą iš keramikos įvertins tie, kas geidžia rimto ir solidaus namo. Tai, pasak gamintojų, „akmens sienos už prieinamą kainą!“ Keraminės ar akmens masės plytelės išsiskiria prabangia išvaizda, natūralų akmenį imituojančia spalva, šešėlių žaismu, forma, reljefiškumu. Akmens masės plytelės pasižymi akmeniui būdingu patvarumu, tvirtumu, atsparumu trinčiai, mechaninėms apkrovoms, sniegui, vandeniui, temperatūros pokyčiams. Jos puikiai tinka Lietuvos klimato sąlygomis, o kloti jas labai paprasta.
Klinkerio plytelės dėl gamybos technologijos yra itin atsparios atmosferos poveikiui ir bet kokiai apkrovai. Gaminamos įvairių spalvų, matmenų, o šilti žemiški atspalviai leidžia sukurti originalių tiek modernaus, tiek kaimiško stiliaus namo fasadą.
Paskutinė vėdinamų fasado apdailos medžiagų grupė – lakštinės medžiagos: fibrocementinės (eternitas ir mineritas), kurių pagrindą sudaro medžio dulkės, presuojamos su dervomis (populiariausios „Trespo“, „Exteriet“, „Fundermax“, jau su apdaila) bei „Cetris“ cemento drožlių plokštė. Jos gali būti neapdailintos arba padengtos struktūriniais dažais, imituoti medžio tekstūrą. Tai šiuolaikinė, patvari ir estetiška apdaila, sauganti būsto fasadą nuo drėgmės, ultravioletinių spindulių, atspari ugniai, temperatūros svyravimams, daugeliui gyvųjų bakterijų, puikiai izoliuojanti garsą ir nereikalaujanti nuolatinės priežiūros.
Tinkuojamoji apdailos medžiaga – tai plonasienis tinkas. Jis dedamas ant kieto akmens vatos ar polistireno plokščių paviršiaus pritvirtinto klijuose panardinto tinklelio.
Tinkas gali būti mineralinis, akrilinis ir silikoninis. Mineralinio tinko rišamoji medžiaga yra silikatas, akrilo – akrilas, silikono – silikonas. Ant putų polistireno galima kloti visų rūšių tinką, o ant akmens vatos nerekomenduojama dėti akrilinio tinko – pastatas praras gebėjimą „kvėpuoti“, mikroklimatas jame suprastės.
Mineralinis tinkas gaminamas miltelių pavidalu, akrilinis – dispersijos, silikoninis – pastos, jie, atsižvelgiant į norimą išgauti faktūrą, skiedžiami vandeniu ir kruopščiai išmaišomi elektriniu maišytuvu. Tinko yra įvairių skirtingų pastelinių atspalvių, kurie išgaunami įmaišius atitinkamos spalvos pigmento. Norint ryškios, kontrastingos spalvos, tinkuotas sienas reikia papildomai nudažyti.
Tinkas pasižymi atsparumu mechaniniams pažeidimams, agresyvios aplinkos poveikiui, į jį mažai įsigeria drėgmė, purvas, nešvarumai, o jei taip ir atsitinka, juos paprasta nuplauti.
Renkantis fasado apdailą reikia įvertinti ir karkaso, ant kurio bus tvirtinamos plokštės, konstrukcijos medžiagas. Medžio apdailą geriausia rinktis, jei karkasas medinis; tvirtesniam cinkuotam ar aliumininiam karkasui tiks keraminės, akmens masės plytelės, natūralus akmuo, o metaliniam – „Exteriet“, „Fundermax“ ar „Cetris“ lakštinės apdailos medžiagos.
Be apdailos!
Lietuvoje plytos namams mūryti naudojamos, kaip teigia įvairūs šaltiniai, jau nuo XIII a. Daugelis praktiškų žmonių ir šiandien joms teikia pirmenybę, nes… sutaupo pinigėlius, skirtus apdailai – gražiai sumūrytam plytiniam namui jokios apdailos nereikia. Bet tuo plytų privalumai nesibaigia: tai ekologiška, natūrali medžiaga, nuo seno ypač vertinama dėl gebėjimo akumuliuoti bei tolygiai atiduoti šilumą visą parą, namas „kvėpuoja“, t. y. praleidžia drėgmę, taip sukuriamas optimalus patalpų mikroklimatas.
Silikatinės plytos, palyginti su keraminėmis, yra jaunos, tačiau dėl savo gerųjų savybių ir gamybos paprastumo statybose populiarios. Silikatinės plytos – tai dirbtinis akmuo, pagamintas iš kalkių, kvarcinio smėlio ir vandens. Jos pigesnės nei kitos medžiagos, ekologiškai švarios, patvarios, kokybiškos, nedegios, sunkiai sugeria drėgmę (iki 6 proc.), atsparios cheminei korozijai.
Pastaruoju metu apdailai vis dažniau naudojamos skeltos bei tašytos silikatinės apdailos plytos. Jų paviršius įgeria gerokai daugiau vandens negu lygus įprastų plytų, todėl jas rekomenduojama padengti specialiais hidrofobiniais silikoniniais skysčiais ar dažais, kad nesiskverbtų drėgmė ir purvas. Impregnuotas mūras tampa mažiau laidus vandeniui, patvaresnis, nepraranda galimybės „kvėpuoti“.
Dėl didelės spalvinės gamos klinkerinės plytos yra labai dekoratyvios. Priklausomai nuo sumaišyto molio rūšių, degimo temperatūros ir laiko, klinkeris įgauna visai netikėtas spalvas – nuo šviesiai geltonos, ryškiai raudonos iki juodos, todėl namui nesunku suteikti bet kokią išvaizdą. Šios plytos labai tvirtos, atsparios drėgmei, karščiui bei šalčiui, nedegios, ilgai išlaiko savo spalvą, nereikalauja papildomos priežiūros.
Be to, pasirūpinus gera statinio hidroizoliacija, plytoms nekenks parazitai, jų neardys grybelis. Toks fasadas bus ilgaamžis, o prireikus ir nesunkiai išardomas: senas plytas galima iš naujo sumūryti, jų skaldą naudoti sienų garso izoliacijai, kelių rekonstrukcijai, teniso kortų dangai ir kt.
Pravartu žinoti, jog renovuojant seną namą, fasadui nepatariama rinktis plytų, skaldytų plytų ar klinkerio – šiai apdailai būtinas platesnis ir tvirtesnis pamatas, kurį įrengti brangu.
Beje, jeigu norime originalaus namo fasado, galime naudoti skirtingas apdailos medžiagas, varijuoti ne tik jų atspalviais, bet ir paviršių tipais, formomis bei dydžiais. Su natūralaus akmens, akmens masės dirbiniais, plytomis puikiai derės mediena, metalas, stiklas bei plonasienis tinkas. Tai puiki erdvė pasireikšti namo savininko fantazijai ir dar vienas būdas sutaupyti statybų lėšų.
