Anza

Kaip įsirengti pirtį

kaip įsirengti pirtį

Pirtys buvo žinomos jau senų senovėje. Jomis naudojosi visos pasaulio tautos. Archeologai kasinėdami neretai aptinka pastatų, skirtų kūno priežiūrai. Jų formos skirtingos, – tai lėmė klimato sąlygos, statybinės medžiagos, tradicijos ir gyvenimo būdas, bet tai buvo pirtys.

Pradžia buvo dūmuose

Suomiai ir rusai savo pirčių tradicijas sieja su kelių šimtmečių ir net tūkstantmečių istorija, kai tų kraštų žmonės gyveno žeminėse. Dieną tarp akmenų kūrenosi ugnis, o naktį įkaitę akmenys šildė žmones.

XII-XIV a. kryžiuočių ir Livonijos kronikose, rusų metraščiuose nurodyta, kad lietuviai, be kitų pastatų, statėsi ir pirtis. Senovės lietuviams tai buvo įprasta. Ypač pirtys paplitusios Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Čia jas turėjo beveik kiekviena valstiečių šeima.

Lietuvišką kaimo pirtį paprastai sudarydavo dvi patalpos – priepirtis ir garinė, rečiau – viena patalpa.

Žeminių pirčių dabar jau niekur nėra, tačiau dūminių pirtelių, kūrenamų kaip gilioje senovėje, Lietuvoje tikriausiai dar rastume. Senolių nuomone, dūminės pirtys daug geresnės už dabartines. Iš tikrųjų, tokio tipo pirties klimato neįmanoma sukurti jokia šiuolaikine pirties įranga.

Dūminė pirtis kūrenama nuo ryto. Silpna, bet pastovi ugnis įkaitina didžiulę krūvą akmenų. Kadangi nėra kamino, visos pirties sienos ir gultai juodi nuo dūmų, bet tai yra didžiausias tokios pirties privalumas. Dūmas ne tik suteikia specifinį kvapą, bet ir dezinfekuoja pirtį, juodos, aprūkusios sienos geriau sugeria šilumą palaikydamos pastovią temperatūrą.

Tik praėjusio šimtmečio pradžioje lietuviškoje pirtelėje atsirado kaminas, gerokai sumažinęs kūrenimo laiko ir kuro sąnaudas. Prasidėjo sparti pirties evoliucija. Senovėje naudotą kubilą, į kurį buvo metami įkaitę akmenys, pakeitė metaliniai indai, įmontuoti prie degimo kameros, bei įvairūs gyvatukai. Dušas, tualetas, drabužinė ir poilsio kambarys pirtyje tapo būtinomis dalimis.

Iš atskiro pastato – į butą

Moderni šildymo įranga ir ypač elektrinės krosnelės įgalino rengti pirtis ne tik gyvenamajame name, bet ir bute. Tokios pirtys dažniausiai gaminamos iš medinio karkaso,pirties sienos apmušamos mineraline vata ir apkalamos aliuminio folija bei dailylentėmis.

Pati pirties konstrukcija gali būti surenkama vietoje arba montuojama iš jau surinktų modulių. Tarp pirties ir pastato sienų būtinas 5 cm ventiliacijos tarpas su angomis orui cirkuliuoti.

Vidurio Europos šalyse ypač populiarios pirčių kabinos, surenkamos iš 4-6 cm tašų. Tokiai kabinai įrengti būtina gera patalpos ventiliacija ir 20 proc. galingesnė krosnelė nei rekomenduoja gamintojai įprastai pirtelei.

Stiklinės pirties durys -Lietuvoje ne naujovė. Tai beveik būtinas mažutės kelių kubinių metrų pirtelės elementas. Per stiklines duris galima laisvai bendrauti su priepirtyje esančiais žmonėmis, be to, nesijaučiama lyg dėžutėje. Stiklinės pirties durys turi vieną trūkumą – tai geras šilumos laidininkas, pro jas išeis tiek šilumos, kiek reikia 1,5 kub. m oro sušildyti.

Saunos gimtinė – Suomija

Suomiai įsitikinę, kad jų saunos yra geriausios pasaulyje. Anot jų, tai puikiausias kūno ir dvasios stimuliatorius. Jau du tūkstančius metų maudynės saunoje – neatskiriama suomių gyvenimo dalis. Čia gimdydavo vaikus, vesdavo išsimaudyti nuotaką ir nešdavo senelius numirti.

Suomiška sauna, kurios išskirtinis bruožas – sausas garas ir didžiulė temperatūrų kaita, beveik išliko tokia pat kaip senovėje. Tai nedidelis vieno kambario namelis, pastatytas tarp medžių ant upės, ežero ar kito vandens telkinio kranto. Nė vienas suomis neįsivaizduoja pirties be beržinių vantų ir gausaus garo.

Šiuolaikinės saunos, įrengtos įstaigose, viešbučiuose, klubuose, butuose, kaitinamos elektra ir reguliuojamos automatiškai.

Šiandien Suomijos kaimuose prie ežerų puikuojasi modernios saunos, į kurias sudėta visa, kas geriausia, – naujausi technologijos pasiekimai ir šimtmečiais puoselėtos tradicijos. Naujoje saunoje yra dvi krosnys: viena senovinė, sukrauta iš akmenų, be kamino, o kita – šiuolaikinė, dažnai valdoma sudėtingos elektronikos. Pirmoji kuriama tik ypatingomis progomis, antroji skirta kasdienai.

Pagrindiniai pirties reikalavimai

Gera krosnelė ir ventiliacija – tai du dalykai, be kurių pirties tikrai neįrengsi. Visa kita – pagal skonį ir kišenę.

1. Aplinka pirtyje

Ideali aplinka pirčiai statyti yra pamiškė ant upės arba ežero kranto. Čia gali atsivėsinti išėjęs iš garinės ir atsipalaiduoti.

2. Pirties pastatas

Pirčiai geriausiai tinka atskiras pastatas, bet jei tokių galimybių nėra, nedidelę pirtelę galima įsirengti ir name. Tik jokiu būdu ne rūsyje, kaip įprasta Lietuvoje, bet pirmame aukšte. Pirtyje turėtų būti garinimosi patalpa (garinė), priepirtis, dušas, tualetas ir poilsio kambarys. Gerai, jei galima įrengti baseiną ir nedidelę virtuvėlę su baru.

3. Pirties matmenys

Net ir pačioje mažiausioje garinėje turi tilpti dviejų aukščių platūs pirties suolai (plautai), ant kurių būtų galima laisvai atsigulti. Priepirtis paprastai du kartus didesnis negu garinė.

4. Plautai

Viršutinį plautą reikia įrengti tokiame aukštyje, kad ant jo atsisėdus virš galvos liktų bent 20 cm, nes kitaip bus nepatogu nulipti. Plautų plotis – ne mažiau kaip 60 cm, kad atsigulus būtų kur pasidėti rankas.

Gultus galima sukalti iš įvairaus medžio. Patartina juos iš karto nutepti specialiu aliejumi arba skystu parafinu, kad nesigertų purvas ir būtų lengviau prižiūrėti.

5. Tualetas pirtyje

Tualetas yra būtina šiuolaikinės pirties dalis. Įėjimas į tualetą turi būti ne iš priepirčio.

6. Vandens surinkimas Garinėje turi būti įrengta sistema vandeniui nutekėti.

7. Pirties langai

Visos pirties patalpos turėtų būti su langais. Taip pat su langeliu arba stiklinės turėtų būti ir garinės durys.

8. Ventiliacija Garinėje nuo karščio oras išretėja, todėl būtina užtikrinti gerą organizmo aprūpinimą deguonimi. Vienam žmogui reikia ne mažiau kaip 2 kub. m oro, kuris turi nuolat cirkuliuoti.

9. Apšvietimas pirtyje

Garinėje turėtų būti prieblanda, šviesos šaltinį reikia nukreipti i grindis.

10. Mediena

Lietuvoje tradiciškai garinės statomos iš lapuočių medienos, tačiau suomiai nuo seno naudoja šiaurės egles, kurios neturi sakų maišelių. Tokios medienos dailylenčių yra ir Lietuvoje, beje, jos 2-3 kartus pigesnės negu lapuočių dailylentės.

11 Krosnelės Pirtyje, įrengtoje atskirame pastate, reikėtų statyti dvi krosneles: vieną dūminę be kamino, o kitą šiuolaikinę, kūrenamą malkomis arba elektra. Dūminė krosnis kūrenama visą dieną. Kvapnus jos dūmas sukuria sterilią aplinką. Antroji krosnelė įkaista greičiau, todėl ją galima kurti kasdien.

12. Akmenys

Elektrinių krosnelių gamintojai rekomenduoja vulkanitą, nes jis yra atsparus temperatūros svyravimams, greičiau įkaista ir lengvai atiduoda šilumą, be to, menkai trupa. Dar geresni yra specialūs keraminiai akmenys.

13. Vanta

Vanta yra būtinas pirties atributas. Patariama naudoti ne tik tradicines beržines ir ąžuolines vantas, bet ir dilgėlinę, kadaginę, šermukšninę.

Kiti temos straipsniai

Jung
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu