Laiptai jau nuo senų senovės buvo Įrengiami statant tvirtoves, šventyklas, pilis. Seniausi ikšiol žinomi laiptai, pastatyti maždaug 6000 m.pr.m.e., buvo aptikti Jeruzalėje.
Anglijos, Škotijos ir kai kurių kitų Europos šalių pilyse sraigtinių laiptų pakopos dažniausiai sukdavosi laikrodžio rodyklės kryptimi. Kodėl? Pasirodo, jog viduramžiais sraigtiniai laiptai tiesiog idealiai tiko ginant pilis per ginkluotus užpuolimus. Mat net ir vienas laiptų viršuje stovintis žmogus galėjo sėkmingai kovoti su būriu ginkluotų priešininkų, nes siaurais laiptais į viršų buvo galima užlipti tik po vieną, o dėl laiptų posūkio dešinėn iš apačios puolantis žmogus negalėdavo taip gerai kovoti su ginklu dešinėje rankoje, kaip besiginantis viršuje.
Daugelis namų statomi su rūsiais ir pastogėmis, todėl be laiptų niekaip negalima apsieiti net ir vienaaukščiuose namuose.
Dažniausiai laiptams skiriama vieta kur nors prieškambario kampe, koridoriuje arba jie įspraudžiami į tam tikrą izoliuotą erdvę – laiptų narvelį. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad laiptai individualiame gyvenamajame name ar bute yra interjero dalis ir jie gali labai įspūdingai atrodyti prieškambario, verandos ar netgi svetainės pirmame plane.
Laiptų įrengimas
Laiptų pagrindiniai konstrukciniai elementai – tai laiptatakiai ir laiptų aikštelės. Įrengiant laiptus, pakopos tvirtinamos prie laiptasijų ar templių (sijų su įpjovomis, į kurias įstatomos pakopos). Laiptatakiai remiami į perdengimo sijas ar plokštes arba į laiptų narvelio sienas. Priklausomai nuo laiptatakio pločio ir pakopų konstrukcijos, galima naudoti vieną, dvi ar netgi tris laiptasijas. Įrengiant laiptus, reikia laikytis šių svarbiausių taisyklių.
Nedideliame miesto bute su skirtingais grindų aukščiais ar individualiame name, kuriame yra daug gyvenamųjų, pagalbinių, techninių ir kt. patalpų, arba nedideliuose vasarnamiuose, kuriuose reikia apdairiai naudoti kiekvieną ploto centimetrą, laiptams (dažnai jie užima 10-15% naudingojo ploto) negalima skirti atsitiktinės vietos. Reikia iš anksto numatyti, kur juos įrengti ir skirti tokią vietą, kad būtų galima kuo patogiau patekti į visas būsto patalpas nuo rūsio iki pastogės.
Priešingu atveju bus sutrikdytas normalus kasdienio gyvenimo ritmas. Laiptų forma priklauso nuo aukštų lygių skirtumo ir nuo susisiekimo tarp aukštų būdo, kuris skiriasi tais atvejais, kai norima, kad patalpos būtų atviros, tarsi išeinančios viena iš kitos arba izoliuotos viena nuo kitos. Laiptų forma bei jiems naudojamos statybinės medžiagos priklauso ir nuo paskirties patalpų, kuriose jie yra arba į kurias veda. Mediniuose namuose geriau tiks mediniai laiptai, tačiau vėlgi – jie nėra ugniai atsparūs. Gražiai atrodo lengvi ažūriniai laiptai, kuriems įrengti naudojamos tik horizontalios pakopų plokštumos, tvirtinamos prietemplių, prie išilginėje konstrukcijos ašyje esančios laiptasijės ar tiesiog prie namo sienos. Tokie laiptai yra tikrai gražūs ir įdomūs, tačiau jie tinka tik gyvenamajai patalpai ar prieškambariui, o rūsio laiptai pirmiausia turi būti saugūs, patogūs, iš nedegių medžiagų, pvz., betono, plytų, metalo.
Laiptai gali būti vieno, dviejų ar trijų laiptatakių ilgumo, su aikštelėmis tarp aukštų, su prielaiptinėmis pakopomis, sraigtiniai.
Parenkant laiptų formą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad kuo aukštesnės yra patalpos, tuo statesni laiptai, todėl jais lipti yra sunkiau, tačiau statesni laiptai užima mažiau vietos ir jiems įrengti reikia mažiau statybinių medžiagų. Norint geriau panaudoti erdvę po laiptais, tarpus tarp pakopų galima uždengti vertikaliomis popakopių plokštumomis. Kad laiptais lipti būtų tikrai patogu, reikia parinkti tinkamą pakopų aukščio ir gylio santykį. Pakopų horizontalios plokštumos turi šiek tiek išsikišti į priekį (2-4 cm), palyginus su popakopėmis. Kitaip laiptais žemyn lipantis žmogus batų užkulniais braukys per popakopes.
Laiptų atitvaros gali būti ištisinės ar iš statramsčių. Turėklai dažniausiai tvirtinami 85-90 cm aukštyje prie sienos, konsoliškai ar prie statramsčių.
Statybos praktikoje yra įprasti tokie gyvenamųjų patalpų laiptų elementų dydžiai:
1) pakopų aukštis -15-20 cm, jų gylis – 25-30 cm;
2) laiptatakio nuolydis – 45-60°;
3) laiptatakio plotis – 90-120 cm (gali būti ir 70-80 cm, tačiau jei tokio pločio laiptai yra su posūkiu, baldus jais nešti bus tikrai nelengva);
4) laiptų aikštelė turi būti ne siauresnė kaip laiptatakis, o jos gylis – 90-120 cm;
5) viename laiptatakyje gali būti nuo 3 iki 18 pakopų, optimalus jų skaičius -16.
Įrengiant laiptus, labai svarbu atsižvelgti į tai, ar jie bus saugūs ir patogūs, ypač jei šeimoje yra mažų vaikų, pagyvenusių žmonių ar žmonių su negalia. Norint garantuoti saugų lipimą laiptais, reikia, kad visos pakopos būtų vienodo aukščio.
