Statybų sektorius, kurį sudaro tiek naujų pastatų statyba, tiek jau esamų eksploatavimas, kasmet į aplinką išmeta 40 proc. viso pasaulinio anglies dvideginio kiekio. Tai – didžiausias CO2 emisijos rodiklis planetoje. Tokia šio sektoriaus aplinkos tarša išties verčia sunerimti, o papildomo rūpesčio prideda prognozės, kad iki 2060-ųjų jau esamo statybinio ploto pasaulyje padvigubės. Įsivaizduokite – per ateinančius beveik 40 metų prie jo bus pridedama po visą Niujorko miestą kiekvieną mėnesį. Todėl “YIT Lietuva” tvarios statybos inžinierė Monika Dobrovolskytė pabrėžia – CO2 pėdsako skaičiavimas ir mažinimas statybų sektoriui šiandien yra būtinas bei pokyčių reikalaujantis strateginis tikslas.
Privalu nedelsti
Lietuvoje valstybės patvirtintų reglamentų bei sukurtos įstatyminės bazės verslo veiklos tvarumo vertinimui kol kas nėra. Todėl pastatų CO2 emisijos skaičiavimuose besispecializuojanti M. Dobrovolskytė pastebi – visos šios iniciatyvos paliktos savanoriškam įgyvendinimui.
Pasak jos, paliekamo CO2 pėdsako skaičiavimas atsakingam verslui yra itin svarbus. Ypač tai aktualu statybų sektoriui. Dėl to „YIT Lietuva“ savo artimiausių kelerių metų veiklos strategiją sutelkė į produktyvumą bei aplinkosaugos, socialines ir valdymo gaires (ESG – environmental, social, governance).
„Puikiai suprantame, kad po energijos, būtinos pastatų eksploatacijai, suvartojimo, būtent statybinės medžiagos sudaro didžiausią dalį CO2 emisijų šioje pramonėje. Taigi veikti privalu nedelsiant, kadangi pats sektorius pasaulyje lyderiauja vertinant paliekamą anglies dvideginio pėdsaką. Reaguodami į tai iki 2030-ųjų išsikėlėme tikslą rinktis mažesnį CO2 pėdsaką turinčias statybines medžiagas, ypač betoną ir plieno gaminių. Šiandien jau pradėjome komunikaciją su tiekėjais dėl šių produktų alternatyvų. Tikimės, kad tvarūs gaminiai netrukus taps ir nauju standartu rinkoje“, – sako M. Dobrovolskytė.
Kitas statybų sektoriaus iššūkis, jos teigimu, yra veiklos neutralumas klimatui ir priemonių šį išbandymą suvaldyti, anot M. Dobrovolskytės, tikrai yra.
„Jau nuo 2019-ųjų patys perkame sertifikuotą žaliąją elektros energiją. Taip pat svarstome galimybes pradėti naudoti vien elektra arba alternatyviu kuru varomą techniką, automobilius. Kartu nuolat siekiame gerinti energijos vartojimo efektyvumą, didinti rūšiuojamų atliekų kiekį. Mums svarbi ir tvari gyvenamoji aplinka, todėl dalį vystomų projektų sertifikuojame pagal BREEAM vertinimo sistemą, ieškome būdų optimizuoti projektavimo procesus. Siekiame, kad juose būtų atsižvelgiama į tvarias alternatyvas įprastai naudojamiems sprendimams ir medžiagoms, saugant biologinę įvairovę“, – kalba M. Dobrovolskytė.
Pritaiko gerąją patirtį
Prie jau minėtų veiksmų specialistė prideda ir darbo aplinkos ugdymo svarbą. Pasak M. Dobrovolskytės, šis socialinis aspektas turi būti nukreiptas į darbuotojų skatinimą domėtis bei ugdyti kompetencijas tvarumo srityje.
„Siekiame, kad toks kriterijus būtų svarus ir juo, priimdama sprendimus, komanda vadovautųsi kuo dažniau. Be to, ugdydami tvarumo kompetencijas, vystome CO2 emisijų skaičiavimo procesą bei ataskaitų rengimą. Visa ši kompleksinė veiklos strategija yra grįsta mokslu – paremta SBTi iniciatyva (angl. Science Based Targets initiative), kuri visuotinai pripažįsta, kad anglies dvideginio kiekis gali pasiekti kritinę ribą. CO2 tendencijos rodo, jog verslas, kiek įmanoma, turi mažinti CO2 emisiją“, – teigia M. Dobrovolskytė.
Tam, anot jos, yra kuriamos tvarumo iniciatyvos, paremtos tarptautine gerąja bendrovės patirtimi. „Mūsų įmonė veikia devyniose šalyse. Kolegos iš kitų padalinių taip pat ieško tvaresnių sprendimų, dalijasi gerąja patirtimi. Pavyzdžiui, Suomijoje jau įgyvendintas medinės statybos projektas, kuris, palyginus su įprastinėmis statybinėmis medžiagomis, kaip betonas ir plienas, sutaupė net 20 proc. CO2 emisijų. Kolegos išbandė ir žaliosios perdangos konstrukciją. Ji viename Suomijos projekte CO2 emisijas sumažino 7 proc., palyginus su įprasta betonino konstrukcija. Mums aktualus ir antrinis medžiagų panaudojimas. Štai Čekijoje perdirbta betoninė perdanga CO2 emisijas sumažino 2,5 proc. Tokie sprendimai jau taikomi ir Lietuvoje – infrastruktūros projektuose, kur naudojame perdirbto metalo įlaidines špuntines sienutes“, – pasakoja M. Dobrovolskytė.
Iškėlė ambicingus ir prasmingus tikslus
Visgi didžiausias praktinio tvarumo strategijos įgyvendinimo dėmesys šiandien turi būti sutelktas į pastatų eksploatacijos gerinimą – būtent jau pastatyti objektai pasaulyje palieka didžiausią CO2 pėdsaką. Pastarasis, anot M. Dobrovolskytės, sudaro beveik 70 proc. visos pasaulinės statybų sektoriaus taršos.
„Tai aktualu ir mums. Statybinės medžiagos ir pastatų energijos suvartojimas per jų gyvavimo ciklą yra pagrindinis CO2 emisijų šaltinis. Todėl, kaip jau minėta, savo tvarumo strategiją šiandien sutelkiame šių rodiklių gerinimui. Imdamiesi inovatyvių, efektyvių ir aplinkai draugiškų sprendimų, kuriame patrauklius, darnius bei tvarius miestus. Siekiame, kad pastarieji augtų, o juose būtų statomi funkcionalūs gyvenamieji namai, viešieji ir komerciniai pastatai, moderniai kasdienybei pritaikyta infrastruktūra. Mūsų tikslas – tvarus gyvenimas, užtikrinantis sklandesnę žmonių, verslų ir bendruomenės veiklą“, – reziumuoja M. Dobrovolskytė.
