Vis dažniau girdime apie „energetinį savarankiškumą“ – idėją, kad namas ar įmonė gali veikti be išorinio elektros tiekimo. Tai skamba patraukliai: jokių sąskaitų, jokių sutrikimų, jokių kainų šuolių. Visgi, kiek tokia laisvė iš tikrųjų kainuoja Lietuvoje? Ir ar investicija į saulės baterijas, elektrinę bei kaupiklius kada nors atsiperka?
Energetinis savarankiškumas – ne tik saulės elektrinė
Pirmiausia reikia suprasti, kad energetinis savarankiškumas nėra vien tik saulės elektrinė ant stogo. Tai visa sistema, kuri apima tris pagrindinius komponentus:
- Saulės elektrinę, kuri gamina elektros energiją.
- Saulės baterijas, kurios kaupia energijos perteklių ir leidžia ją naudoti tada, kai saulės nėra.
- Valdymo sistemą, kuri koordinuoja energijos srautus tarp gamybos, vartojimo ir kaupimo.
Tik šių elementų derinys leidžia pasiekti realų nepriklausomumą – gyventi „off-grid“ režimu, kai nebėra būtina jungtis prie elektros tinklo.
Kiek kainuoja saulės elektrinė „nuo nulio“?
Vidutinio ūkio ar namo poreikiams (apie 4000–5000 kWh per metus) reikalinga 7–10 kW galios saulės elektrinė. Jos įrengimo kaina 2025 metais svyruoja nuo 6500 iki 8500 eurų.
Šiai investicijai galima pasinaudoti APVA parama saulės elektrinei, kuri siekia iki 322,9 €/kW. Tokiu atveju bendra kaina sumažėja maždaug iki 4500–6000 eurų.
Tačiau vien elektrinės neužtenka. Kad būtų užtikrinta elektros tiekimo nepriklausomybė naktį ar žiemą, reikia energijos kaupimo sprendimo.
Saulės baterijos – pagrindinis savarankiškumo variklis
Saulės baterijos (energijos kaupikliai) leidžia sukaupti dienos metu pagamintą elektrą ir naudoti ją vakarais, kai saulės nėra. Be jų „visiškas savarankiškumas“ yra neįmanomas (nebent norėtumėte gyventi be šviesos po 17 val. žiemą).
Vidutinio namo poreikiams dažniausiai reikia 10–15 kWh talpos baterijų sistemos. Vienos kilovatvalandės (kWh) kaupiklio kaina siekia apie 800–1000 eurų, tad visa sistema atsieina 8000–13 000 eurų.
Laimei, APVA taip pat teikia paramą energijos kaupikliams – iki 380 €/kWh. Tokiu atveju, 10 kWh baterijos sistema gali atpigti maždaug 3800 eurų, o bendra investicija sumažėja iki 6000–8000 eurų.
Visiškas nepriklausomumas: kiek iš tiesų kainuoja?
Apibendrinkime. Norint turėti visiškai savarankišką sistemą, reikėtų:
- Saulės elektrinės (10 kW) – ~7000 € (su parama ~5000 €).
- Saulės baterijų (15 kWh) – ~12 000 € (su parama ~7000 €).
- Valdymo ir apsaugos sistemos, montavimo, projektavimo darbai – ~2000 €.
Bendra investicija – apie 14 000–15 000 eurų po paramos.
Be paramos ši suma siektų apie 20 000–22 000 eurų.
Tai reikšminga investicija, tačiau ji leidžia praktiškai atsisakyti elektros sąskaitų. Jei metinės išlaidos elektrai siekia 800–1000 eurų – savarankiška sistema atsiperka per 14–16 metų, o veikti gali 25–30 metų.
Kiek tai kainuoja verslui?
Verslo segmentui skaičiai šiek tiek didesni, bet ir nauda proporcingai auga. Pavyzdžiui, 100 kW galios saulės elektrinė su 200 kWh baterijų sistema kainuoja apie 160–180 tūkst. eurų, tačiau sumažina elektros sąnaudas iki 80–90 %.
Toks sprendimas atsiperka per 6–8 metus, o toliau generuoja gryną pelną. Didelės įmonės vis dažniau renkasi hibridinius modelius (gamina energiją, kaupia ją, o perteklių parduoda rinkai).
Ką reiškia „visiškas savarankiškumas“ Lietuvoje?
Lietuvos klimatas nėra tobulas saulės energijai, tačiau saulės spinduliuotės kiekis (apie 1000–1200 kWh/m² per metus) leidžia visiškai patenkinti elektros poreikius gerai suprojektuota sistema.
Remiantis „Duracell Energy“ informacija, saulės modulių gamyba žiemą gali būti sumažėjusi net iki 80 % lyginant su vasara (dėl trumpesnių dienos valandų ir mažesnio saulės kampo).
Tai reiškia, kad energijos kaupikliai ir papildomi šildymo/ar elektros tiekimo šaltiniai tampa ypač svarbūs žiemą. Jie padeda išnaudoti vasarą pagamintą elektrą ir užtikrinti tolygų energijos tiekimą.
Ar tai atsiperka?
Taip, jei tikslas – visiška energetinė laisvė. Ne, jei žiūrite tik per greito atsipirkimo prizmę. Tokia sistema labiau panaši į investiciją į stabilumą – kaip draudimas nuo energijos kainų šuolių, infliacijos ir geopolitinės rizikos.Be to, ji didina nekilnojamojo turto vertę. Pagal „Re/Max Europe“ tyrimą, būstas su saulės elektrine ir baterijų sistema parduodamas vidutiniškai 7–10 % brangiau nei analogiškas be jos.
