Interjere apšvietimas jau seniai nėra vien techninė funkcija. Šviesa – subtilus, bet itin svarbus elementas, kuris tiesiogiai veikia erdvės funkcionalumą, formuoja jos proporcijas, išryškina arba paslepia detales, lemia gyventojų nuotaiką ir kasdienį komfortą.
Dėl šios priežasties, šiuolaikiniuose interjeruose tradicinis, pastatomas apšvietimas nebėra pakankamas. Vis dažniau jis papildomas profesionaliais, reguliuojamais sprendimais, leidžiančiais prisitaikyti prie skirtingų gyventojų poreikių ir transformuoti erdvę pagal funkciją ar nuotaiką.
Reguliuojami apšvietimo sprendimai – vis populiaresni
Kaip pastebi architektas Augustas Audėjaitis, šiandien namų interjere tradicinio apšvietimo, kai šviesa nuolat sklinda vienodu maksimaliu intensyvumu, nebeužtenka – jis turi būti lengvai reguliuojamas. Dėl šios priežasties naujakurių tarpe populiarėja apšvietimo stiprumo reguliatoriai (angl. dimmers).
„Apšvietimas interjere neapsiriboja vien tik funkcija. Tai itin svarbus namų elementas, tiesiogiai veikiantis erdvės estetiką, namų gyventojų savijautą, emocinę patirtį ir kasdienį komfortą. Žmonėms reikia daugiau funkcionalumo nei suteikia tradicinis apšvietimas, todėl vis labiau populiarėja reguliuojami šviesos sprendimai, kurie namuose atlieka ir vizualinę funkciją“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, reguliuojama šviesa lengviau prisitaiko prie skirtingų kasdienių situacijų: leidžia suderinti bendrą apšvietimą, išryškinti valgymo ar poilsio zonas, subtiliai apšviesti paveikslus ar kitus interjero akcentus ir taip suteikti erdvei ypatingą charakterį.
Padeda sukurti harmoningesnę aplinką
Architekto teigimu, namuose reguliuodami šviesos intensyvumą, lengviau galime susikurti harmoningą apšvietimą ir jaukesnę bendrą atmosferą. Apšvietimo stiprumo reguliatoriai taip pat padeda sukurti vientisą apšvietimą, kas ypač aktualu didesnėje erdvėje ar tada, kai naudojami keli skirtingi šviestuvai.
„Reguliuojamus šviesos sprendimus svarbiausia apgalvoti tamsiam paros metui. Geriausią rezultatą pasieksime tarpusavyje derindami natūralią ir dirbtinę šviesą: dienos metu reikėtų maksimaliai išnaudoti natūralią šviesą, o tamsiu paros metu papildomai pasitelkti reguliuojamą dirbtinį apšvietimą“, – teigia A. Audėjaitis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad planuojant namų apšvietimą, svarbu pagalvoti ne tik apie šviesos intensyvumo poreikius skirtingose erdvėse, bet ir šviesos atspalvį.
„Viena dažniausių klaidų planuojant namų apšvietimą – per šaltos šviesos pasirinkimas, klaidingai manant, kad ji suteiks daugiau ryškumo. Iš tiesų, šalto atspalvio šviesa labiau tinka aktyvioms, darbo erdvėms. Namų interjerui dažniau rekomenduojama šiltesnė šviesa – apie 4000K. Tai padės sukurti jaukesnę ir harmoningesnę atmosferą“, – sako architektas A. Audėjaitis.
Tinka įvairioms erdvėms ir lengva valdyti
Apšvietimo stiprumo reguliavimo sprendimai gali būti lengvai pritaikomi įvairiose namų erdvėse – svetainėse, valgomuosiuose, miegamuosiuose ar vonios kambariuose.
„Tai yra erdvės, kuriose ypač svarbus komfortas ir lankstumas. Priklausomai nuo paros meto ar vykdomos veiklos, šiose zonose dažnai norisi skirtingo intensyvumo šviesos. Pavyzdžiui, virtuvėje kartais norisi suderinti funkcinį ir atmosferinį apšvietimus, o vaikų kambariuose – sukurti ramesnę, akis mažiau varginančią atmosferą. Būtent tai leidžia pasiekti apšvietimo stiprumo reguliatoriai“, – sako Eugenijus Maslauskas, jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadybininkas.
Jis pastebi, kad valdyti apšvietimo stiprumo reguliatorius itin paprasta. Tai galima padaryti mechaniniu apšvietimo stiprumo reguliatoriaus pasukimu ar paspaudimu, taip pat per išmaniąsias sistemas, naudojant mobiliąją programėlę, apšvietimo scenarijus ar automatizacijas.
Planuoti reikia iš anksto
Kad reguliuojamas apšvietimas pilnai pateisintų lūkesčius, ekspertų teigimu, jį reikėtų numatyti pačioje pradžioje – koncepcijos ir elektrotechnikos projektavimo etape.
„Profesionalus apšvietimas yra ne pavienis įrenginys, o nuosekli ir tarpusavyje suderinta sprendimų visuma. Projektuojant profesionalų apšvietimą, būtina numatyti šviestuvų vietas, apšvietimo scenarijus, valdymo logiką, suderinamumą su šviesos šaltiniais bei integraciją su išmaniosiomis sistemomis. Visa tai reikia daryti nuo pat pirminės būsto įrengimo stadijos“, – sako E. Maslauskas.
Pasak jo, planuoti apšvietimo sprendimus iš anksto svarbu ir dėl bendros interjero vizijos.
„Šiandien interjere taip pat labai svarbu suderinti funkcionalumą su estetika. JUNG apšvietimo stiprumo reguliatoriai leidžia tai lengvai pasiekti. Dėl plačios spalvinės gamos ir minimalistinių modelių jie nesunkiai pritaikomi įvairaus stiliaus interjere ir skirtingose namų zonose, tad technologinius sprendimus nuo pat pradžių galima lengvai integruoti į architektūrinę koncepciją neaukojant estetikos“, – sako E. Maslauskas.
Padeda gyventi tvariau ir didina būsto vertę
Be to, kad reguliuojami apšvietimo sprendimai užtikrina namų jaukumą ir komfortą, papildomai jie atlieka ir dar vieną šiandien itin aktualią funkciją – leidžia gyventi tvariau.
„Tvarus gyvenimo būdas šiandien neatsiejamas nuo komforto ir žmogaus gerovės. Reguliuodami šviesos intensyvumą savo namuose, ne tik sumažinate elektros energijos suvartojimą, pailginate šviesos šaltinių tarnavimo laiką, bet ir sukuriate savo ir namiškių savijautai palankesnę atmosferą“, – sako E. Maslauskas.
Tuo tarpu architektas pastebi, kad reguliuojami apšvietimo sprendimai taip pat suteikia būstui modernumo ir dėl to didina jo vertę.
„Ta pati erdvė gali turėti skirtingus apšvietimo režimus – aktyviai veiklai, namų priežiūrai ar poilsiui, todėl apšvietimas tampa labiau pritaikytas žmogaus gyvenimo ritmui. Tokie sprendimai laikomi modernesniais ir didina būsto vertę, nes pirkėjai vis dažniau vertina funkcionalius, lengvai valdomus ir prie kasdienybės prisitaikančius namus“, – sako Augustas Audėjaitis.
