Pirmojo Lietuvoje vadinamojo pasyviojo namo gyventojai žiemą nevaržo savęs – gali po namus vaikščioti nuogi. Sąskaitos už šildymą juos kaskart tik maloniai nustebina.
„Mano tėvai gyvena daugiabutyje, dviejų kambarių maždaug 60 kv. m bute, ir pernai šalčiausią mėnesį gavo kone 500 litų sąskaitą. Aš už šildymą mokėjau tiek pat, bet gyvenu 220 kv. m ploto name”, – lygina vienos tarptautinės kompanijos atstovybės Baltijos šalyse vadovas Elmantas Latkauskas.
Pirmojo Lietuvoje pasyviojo namo gyventoju jis tapo ne todėl, kad ieškojo labai taupaus būsto.
Greičiau todėl, kad nebuvo pasirinkimo.
Šeima norėjo gyventi patogiai ir neturėti rūpesčių dėl statybų – tam tiesiog nebuvo laiko. O perkant jau pastatytą namą labai svarbi darbų kokybė.
„Dabar mano draugams ir pažįstamiems labiau rūpi, ką reiškia gyventi pasyviajame name, nei man pačiam. Visi, kurie ateina į svečius, domisi technologijomis ir sąskaitomis.
O man svarbu, kad būtų patogu ir niekuo nereikėtų rūpintis”, – sakė E.Latkauskas.
Tylu ir jauku
E.Latkauskas pripažino, kad per metus spėjo įsitikinti, kokie pasyviojo namo privalumai ir trūkumai.
Jie labiau susiję ne su energijos taupymu, o gyvenimo kokybe.
„Mane žavi vitrininiai langai nuo grindų iki lubų.
Tačiau dažniausia problema – kad prie jų palei grindis oras yra šaltesnis – neramu palikti žaisti vaikus ant grindų žiemą, kad jie nesušaltų.
Šiame name tokių problemų nekyla. Tai pastebėjau dar apžiūrėdamas namą”, – sakė vilnietis.
Be to, viduje puiki garso izoliacija. Kartą prie netoliese esančio ežero visą savaitgalį vyko muzikos festivalis.
Apie tai, kad jaunimas ten linksminosi ir dieną, ir naktį, Latkauskai sužinojo tik tuomet, kai kaimynas atėjo rinkti parašų dėl triukšmo.
Vasarą buvo per karšta
Itin sandaraus namo privalumas akivaizdus – ne tik puikiai apšiltintos sienos, sudėti šilumą sulaikantys langai, bet ir išvengta tipiškų klaidų, kurias daro įprastus namus statantys meistrai – neišmanydami technologijų jie palieka vadinamuosius šalčio tiltus.
Tuomet, nors sienos ir gerai izoliuotos, šaltis skverbiasi į namą per konstrukcijas, ypač ties pamatais ir langų rėmais. Ir tokio broko lengvai neištaisysi.
Tačiau sandarus namas dėl šios savybės turi ir trūkumų – vasarą saulė pro langus pietų pusėje patalpas prišildo taip, kad net rekuperacinė vėdinimo sistema nepajėgia jų atvėsinti.
E.Latkauskui teko pačiam investuoti į žaliuzes, kurios reaguoja į saulės šviesą ir atitinkamai atsidaro, užsidaro ar pakeičia kampą. Žaliuzės įrengtos antrajame namo aukšte, kur yra miegamieji. Be to, nors šeima svajojo turėti židinį, su pasyviojo namo reikalavimais jis nelabai suderinamas.
„Tiesą sakant, turėjome židinį kotedže, kuriame gyvenome prieš tai. Tačiau per pusantrų metų jį užkūrėme tik vieną kartą”, – prisiminė pašnekovas.
Gyveno šiltai
„Man svarbu, kad viskas veiktų užtikrintai ir nereikėtų dėl nieko sukti galvos.
Kartą su draugu slidinėjome Alpėse. Jo žmona paskambino išsigandusi – išsijungė šildymas, užšalo vanduo. Laimei, viskas netrukus išsisprendė. Aš ir taip turiu daug reikalų, man tokių rūpesčių nereikia”, – sakė namo gyventojas.
Pasyvusis namas vėdinamas rekuperatoriumi. Jis užtikrina, kad oras nuolat cirkuliuotų, o iš patalpų šalinamas oras sušildo orą iš lauko. Taip taupoma energija.
Namas šildomas dujiniu kondensaciniu katilu.
Šildomos tik grindys palei sienas, todėl tai nesukelia nemalonių pojūčių, o šiluma naudojama efektyviau.
E.Latkauskas prisipažino labai energijos taupymu nesirūpinantis ir į sąskaitas dėmesio nekreipiantis. Jo žmona Neringa po namus mėgsta vaikščioti trumpomis rankovėmis.
Tai pastebėjo ir tyrimą atlikę ekspertai, kurie praėjusią žiemą matavo pirmojo Lietuvoje pasyviojo namo energijos sąnaudas.
Jos buvo didesnės, nei skaičiuota, tačiau vidutinė patalpų temperatūra žiemą siekė beveik 23 laipsnius.
Nebuvo pasirinkimo
„Neturėjome tikslo įsigyti pasyvųjį namą.
Kai ieškojome būsto, apsibrėžėme, kurioje miesto pusėje norėtume gyventi, ir ieškojome namo, į kurį kuo greičiau būtų galima kraustytis gyventi – nereikėtų papildomai rūpintis statybomis. Tai, pasirodo, labai sudėtinga”, – aiškino E.Latkauskas.
Nors tuo metu buvo siūloma daug namų iš antrų rankų ir nemažai beveik baigtų būstų naujuose kvartaluose, pasirinkimas ne išrankius, bet skonį turinčius vilniečius pribloškė.
Namai iš antrų rankų viduje dažniausiai būdavo itin neskoningai įrengti arba prastai suplanuoti. Žinoma, galima viską perdažyti, pakeisti baldus, šviestuvus. Bet mintis, kad tektų iš esmės atlikti kapitalinį būsto remontą, Elmanto šeimą tiesiog purtė.
„Buvo namų, kurie įrengti geriau, tačiau jų kaina kažkodėl išaugdavo kone du tris kartus – nežinau, matyt, tie savininkai manė, kad aukso rūmus parduoda?
Svarstėme galimybę galbūt rinktis ne iki galo baigtą namą viename naujų kvartalų ir prašyti statybų kompanijos, kad atliktų vidaus apdailą, tačiau tie kvartalai tuomet jau atrodė kaip po karo – visa gatvė tuščių namų tamsiais langais su styrančiais laidais. Tikrai nesinorėjo ten gyventi”, – prisiminė E.Latkauskas.
Atitiko šeimos skonį
„Veikmės” pasyvusis namas kaip tik atitiko šeimos skonį – kaip sakė patys statytojai, jie specialiai parinko ramias natūralias žemiškas spalvas, nes jos tiko energiją tausojančio namo įvaizdžiui.
„Mums šis namas tiko dėl vietos ir skoningai įrengto vidaus, be to beliko išsirinkti baldus, užuolaidas ir kitus aksesuarus. Tai ne toks didelis rūpestis, kai pagalvoji, jeigu reikėtų įsirengti viską pačiam, prižiūrėti darbininkus. Neturiu tiek laiko.
Mums papasakojo ir apie šio namo energines savybes. Tuo geriau. Namas mums patinka ir dar jis kai kuo ypatingas ir vertingas”, – sakė E.Latkauskas.
Tiesa, žiemą jiems teko įsileisti tyrėją, kuris kelis mėnesius įvairiose namo vietose dėliojo ir kaitaliojo daviklius, tikrino duomenis. Tačiau tai šeimos netrikdė.
Svarbu darbų kokybė
Namo stebėsena padėjo išsiaiškinti kelis svarbius dalykus.
Nors pastatas atitinka pasyviajam namui keliamus reikalavimus, jo energijos sąnaudos šildymui gerokai viršija skaičiuotinas.
Planuota, kad išlaidos šildymui turėtų būti 15 kWh kvadratiniam metrui, o šiame name jos viršijo 30 kWh kvadratiniam metrui.
„Tai yra normalu. Rėmėmės Vokietijos pasyviųjų namų tyrimais, kurie rodo, kad šilumos sąnaudos nuo skaičiuojamųjų gali skirtis 2–3 kartus ir tai priklauso nuo gyventojų poreikių ir įpročių. Vieni gyvena taupiai ir sunaudoja mažiau energijos, kiti mėgsta šilumą.
Net ir tokiu atveju su pasyviaisiais namais įprastas statybines normas atitinkančių pastatų neįmanoma lyginti”, – sakė bendrovės „Veikmė” direktorius Eugenijus Zaremba.
Anot E.Zarembos, kad namas būtų energetiškai taupus, išskirtinių technologijų nereikia, svarbiausia – kokybiškai be priekaištų atlikti darbą.
„Praktiškai įsitikinome – pasyviųjų namų statyba nėra kuo nors ypatinga, reikia tik tam tikrų įgūdžių, labiau apgalvotų inžinerinių sprendimų ir, svarbiausia, dirbti labai kokybiškai.
Anksčiau darbininkai galėdavo padaryti darbą „maždaug gerai” – dabar privalo tai atlikti nepriekaištingai. Ir nuo to tiesiogiai priklauso pasyviojo namo kokybė.
Tai didesnė atsakomybė statybų vadovams, prižiūrėtojams – kokybė kontroliuojama daug griežčiau”, – tvirtino E.Zaremba.
„Veikmės” vadovas pripažino, kad pasyvusis namas turi trūkumų, pavyzdžiui, dėl perkaitimo. Jų atsirado, nes trūko patirties: „Tačiau su namo savininku tarėmės, bendradarbiavome ir ieškojome sprendimų. Išorinės žaliuzės – vienas jų.”
Būstai tobulės
Aidas Vaičiulis
Nacionalinės pasyviojo namo asociacijos direktorius
„Džiaugiamės, kad nuo ateinančio vasario Lietuvoje atsirado dvi naujos namų energinio efektyvumo klasės – A+ir A++. Pastaroji, nors dar nesiekia pasyviojo namo standarto, jau yra labai arti jo.
Šiuo metu pagal statybų reglamentą reikalaujama, kad naujas namas būtų ne žemesnės kaip C energinės klasės.
Apmaudu, kad daugelis statybininkų C energinę namų klasę pateikia kaip privalumą – aukščiausią keliamą tikslą. Iš tikrųjų tai yra mažiausia, ką statytojas gali padaryti.
Valstybė tik iš pradžių gali paskatinti verslininkus statyti energiškai efektyvesnius namus. Toliau sąlygas diktuoja rinka.
Kiekvienas naujos kartos automobilis yra saugesnis, ekonomiškesnis, patogesnis. Argi šiandien pirktumėte naują automobilį, kuris neturėtų oro pagalvių.
Taip pat ir dėl namų – jie tobulėja, yra patogesni, energiškai efektyvesni ir pirkėjas to reikalauja. Kuo labiau išprusęs pirkėjas, tuo labiau suvokia, kiek verta gyventi energiškai efektyviame name.
