Tikkurila

Skiepijimas. Kaip skiepyti vaismedžius

Skiepijimas. Kaip skiepyti vaismedžius

Skiepijimas, vieno augalo (įskiepio) šakutės (ūglio) arba pumpuro (akutės) per­kėlimas į kitą augalą — poskiepį. Skiepijant poskiepio ir įskiepio brazdo audiniai glau­džiai suspaudžiami. Jie visiškai suauga, su­daro vieną augalo organizmą su vyraujan­čiomis įskiepio savybėmis. Dažniausiai skiepi­jamos vaisinių, uoginių ir dekoratyvinių augalų veislės.

Poskiepiai auginami iš sveikų, šalčiams atsparių laukinių arba kultūrinių augalų sėklų. Obelims geriausiai tinka miškinės obels, paprastojo antaninio sėkliniai poskie­piai (sėjinukai), kriaušėms — miškinės kriau­šės, svarainio ir puslaukinių kriaušių, sly­voms —kaukazinės slyvos, vyšnioms — vie­tinės rūgščiosios vyšnios sėjinukai.

Daugiausia skiepijama akiavimu, t.y. pum­puru (akute). Tas būdas labai paprastas, spartus, taip skiepijami įskiepiai geriausiai prigyja, sunaudojama mažiau skiepų. Akiuojama liepos—rugpjūčio mėnesiais (miegan­čiąja akute) arba balandžio—gegužės mėne­siais (sprogstančiąja akute). Nuo norimos veislės prisipjaunama šiųmečių ūgliukų (ne trumpesnių kaip 20 cm), nukarpomi jų lapai, paliekant nedidelius kotelius, paskui aštriu akiavimo peiliu išpjaunamas pumpuras su 4— 5 cm ilgio skydeliu. Poskiepyje padaromas T raidės pavidalo pjūvis. Skydelis užkiša­mas po žieve  ir aprišamas polichlorviniline, polietilenine plėvele arba plaušais. Galima akiuoti ir priglaudimu. Tuomet po­skiepyje išpjaunamas skydelis, nupjaunant žievę ir truputį medienos. Toks pat skydelis atpjaunamas nuo įskiepio ir priglaudžiamas prie poskiepio. Aprišama plėvele panašiai kaip pirmuoju būdu, tik akutę geriau pa­slėpti po plėvele. Po 12—14 dienų akutė atrišama. Patartina akiuoti 1—2 metų sėjinukus, kai kamieno skersmuo prie dirvos paviršiaus yra 10—15 mm. Vasarą įakiavus, akutės dažniausiai sprogsta pavasarį. Jei akiuojama  pavasarį,  pumpurai  sprogsta  tąpačią vasarą (įskiepiai rengiami žiemą). Akiuojant vėliau (rugsėjo pradžioje), svarbu, kad po akiavimo būtų bent 12 šiltų dienų, per kurias skiepijimo vieta spėtų suaugti, laidavus rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, akutė visuomet užrišama ir palieka­ma per žiemą. Ji atrišama pavasarį, prieš vegetacijos pradžią. Kai įakiuojama anksti ir akutė sprogsta tais pačiais metais, reikia šalinti poskiepio atžalas. Kai įakiuojama ne anksčiau kaip liepos 15 dieną, poskiepis virš akiavimo vietos išpjaunamas pavasarį, prieš pumpurų sprogimą. Geriau prigyja įakiavus be medienos (išlupus medieną), bet taip akiuoti sudėtingiau. Šitaip akiuojami tik sun­kiau prigyjantys augalai, pvz., rožės.

Dažnai skiepijama (balandžio, gegužės mėnesį) ir ūglių sudūrimu, kai poskiepis ir įskiepis būna maždaug vienodo storio. Jie nudrožiami kyliu. Pjūviai daromi maž­daug 3 cm ilgio. Poskiepis su įskiepiu su­glaudžiamas ir aprišamas plėvele. Sodo tepa­lu užtepama įskiepio viršūnė. Lengviau ap­rišti, kai skiepijama pagerintu sudūrimu (2 pav.). Papildomai poskiepyje ir įskiepyje padaromi liežuvėliai, kuriuos sujungus, po­skiepis su įskiepiu gerai laikosi.

Požieviniu būdu patogu skiepyti pavasarį, kai pradeda sprogti pumpurai, o žievė gerai lupasi. Skuduru nuvalytas poskiepis nupjau­namas arba nukerpamas, žaizda aplyginama skiepijimo peiliu. Skiepijimo vietoje išilgai perpjaunama žievė, ir jos vieno šono viršutinė dalis šiek tiek atlupama. Imamas įskiepis su 2—3 pumpurais, viršūnė patrumpinama iki viršutinio pumpuro. Apatinė įskiepio da­lis nupjaunama kyliu lygia plokštuma. Apati­nis pumpuras paliekamas antroje įskiepio pusėje ties pjūvio viduriu. Kylio vienas šo­nas, kuris glausis prie neatluptos žievės, nu­lyginamas tiesiu pjūviu. Taip paruoštas įskie­pis kylio smaigaliu užkišamas už atluptos žievės. Įskiepį stumiant, žievė atsilupa tiek, kiek reikia. įskiepis įkišamas taip, kad pjū­vio penktadalis liktų nepakištas po žieve. Tada poskiepis ir įskiepis aprišami plėvele, o likusios plikos žaizdos aptepamos sodo te­palu. Už žievės užkištas įskiepio pumpuras turėtų likti neaprištas ir neužteptas, kad galė­tų laisvai sprogti. Kai poskiepis iki 2 cm skersmens, už žievės kišamas vienas įskiepis, kai storesnis — daugiau. Geriau skiepyti priešpriešiais 2 įskiepius. Paaugę ūgliai su­glaudžiami, prieš tai suglaudimo vietoje nu-drožus ūglių žievę ir šiek tiek medienos. Ūgliams šonais suaugus, paliekama 1 viršūnė. Prie įskiepytos šakos galo pririšamas paga­liukas, ilgesnis už įskiepį, kad pastarojo nenulaužtų nutūpę paukščiai ar vėjas.

Pavasarį, kol žievė dar neatsilupa, ga­lima skiepyti šoniniu įpjovimu. Nuo poskiepio nupjaunamos viršutinės šakos, paliekamas stuobrelis ir viena kita šakelė. Stuobrelio šone padaromas įstrižas, į šakelės vidų gilėjantis įpjovimas. Įskiepio (su 2—3 pumpurais) storgalis nudrožiamas kyliu iš abiejų pusių ir įkišamas už poskiepio įpjovos taip, kad brazdas liestųsi kuo didesniu paviršiumi. Žaizda aprišama ir aptepama sodo tepalu. Skiepui prigijus, stuobrelio atžalos nupjauna­mos, o stuobrelis išpjaunamas po metų.

Kiti skiepijimo būdai pagrįsti tais pačiais principais, kaip ir aprašytieji: įskiepio ir poskiepio brazdas turi glaustis kuo didesniu paviršiumi, kad paskiepijus į žaizdas nepa­tektų nei oro, nei drėgmės.

Skiepai prigyja, kai poskiepiai būna veš­lūs, įskiepiai gerai išlaikyti, jų akutės arba pumpurai subrendę, dirbama švariai, greitai ir aštriu peiliu. Nepatartina skiepyti, kai oras labai sausas arba lyja. Tinkamiausi skiepiji­mui pumpurai arba akutės yra skiepūglio vidurinėje dalyje. Geriausi skiepūgliai būna išaugę vainikų išorėje. Akiavimui skiepūglius geriausiai rengti prieš pat akiuojant, o pa­vasariniam skiepijimui — žiemos pradžioje. Rudenį arba žiemos pradžioje prisipjauti ūgliai laikomi sniege, šaldytuve arba rūsyje, susukti į drėgną popierių ir polietileno maišelį.

Perskiepijimas. Vaismedžiai dažniausiai perskiepijami, kai norima turėti kitą veislę arba auginti lepesnes, bet vertingais vaisiais veisles. Abiem atvejais dažniau perskiepija-mos obelys ir kriaušės, rečiau — kaulavaisiai. Į 1 vaismedį galima įskiepyti kelias veisles. Jei skiepijamos ne vienodo augumo veislės, tai augesnes reikėtų skiepyti į vainiko apatines šakas, mažiau augias — į viršutines. Perskie-pijant tik dalį vaismedžio, geriau skiepyti viršutines ir statesnes šakas. Perskiepytini vaismedžiai gali būti bet kurio amžiaus. Seni vaismedžiai perskiepijami į jų jaunas šakas. Perskiepijimui patartina parinkti panašaus nokimo veisles — vasarines perskiepyti vasa­rinėmis ar rudeninėmis, žiemines — žiemi­nėmis arba rudeninėmis.

Šaltinis: sodoprieziura.lt

Kiti temos straipsniai

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu