Buksmedinių (Buxaceae) šeimos augalas. Buksmedis Vakarų Europoje dažniausiai naudojamas augalas, karpomoms gyvatvorėms, apvadams, įvairioms figūroms formuoti. Visžalis krūmas tankia išsišakojusia laja. Lapai pailgi kiaušiniški, lygiais kraštais, tamsiai žali, žvilgantys, apatinė pusė šviesesnė. Dirvai nereiklus. Gerai auga neutralioje, normalaus drėgnumo dirvoje, užuovėjoje. Rekomenduojama karpyti, norint išlaikyti tankią lajos formą. Želdiniuose tinka sodinti pavieniui ar grupėmis, kompozicijose su aukštais, taisyklingų lajos formų augalais. Geometrinio stiliaus soduose. Forma: vidutinio dydžio krūmas
Augimo vieta: saulėta, pusiau pavėsis.
Šie augalai labai mylimi Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje. Tai išties puikus augalas – visžalis, tankus, smulkialapis, pakenčia šešėlį, nepamainomas formuojant neaukštas gyvatvores, gyvąsias skulptūras, geometrinius gėlynus, ypač tinka gėlynų apvadams – jis nebijo žirklių, greitai sutankėja.
Bet buksmedis toks puikus Anglijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje, kur klimatas gerokai švelnesnis negu Lietuvoje. Jam patinka vėsios, lietingos vasaros ir švelnios žiemos. Jis nepakenčia šalto vėjo, sausos žemės ir oro, taip pat pietinės saulės. Žiemai baigiantis buksmedžius, išlindusius virš sniego dangos, dažnai nudegina saulė. O po storu sniego sluoksniu jie sušunta. Šaltą žiemą dažnai apšąla pirmametės šakutės, o labai šaltą žiemą buksmedis gali nušalti iki sniego dangos arba visai iššalti.
Žodžiu, buksmedžiams Lietuvoje – ne saldu, pas mus jie auga lėtokai. Visgi yra tikrai puikių egzempliorių – dažniausiai vidurio Lietuvoje ir pajūryje – augančių šešėlyje, užuovėjoje, derlingoje, purioje ir drėgnoje žemėje.
