Ekoklima

Arboristas atkreipia dėmesį į švietimo įstaigų teritorijose esančių medžių būklę ir pataria, kaip užtikrinti saugumą

Arboristas

Atšilus orams darželius ar mokyklas lankantys vaikai daugiau laiko praleidžia lauke – žaidžia per pertraukas, į lauką persikelia ir kūno kultūros pamokos. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog dabar pats metas įvertinti švietimo įstaigų teritorijose augančių brandžių medžių būklę, kuri ne visada yra gera. 

Pasak arboristo Artūro Žilinsko, dažniausia problema, kad seni medžiai reguliariai netvarkomi, negenimi, taip pat pasitaiko medžių kažkada nulūžusiomis viršūnėmis ar perskilusiais kamienais, kurie gali išplyšti, o krisdami sužaloti žmones. 

„Stebint senus medžius viešose vietose, mokyklų ar darželių teritorijose, situacija neatrodo labai gera. Sakyčiau, tik kokie 10-15 proc. medžių yra apgenėti, sutvarkyta laja. Patariu būtinai atkreipti dėmesį į tokius medžius, ypač erdvėse, kur laiką leidžia vaikai, ir bent jau sausas šakas apgenėti, nes jos gali bet kada nukristi ir sužaloti vaikus. Idealiu atveju medžius, ypač senus, reikėtų reguliariai apžiūrėti, o prireikus – išgenėti, išretinti, paremti, parišti lajas, kai kuriai atvejais dėl saugumo net ir nupjauti“, – sako A. Žilinskas.

Medžius nuspręsta genėti dėl saugumo 

Pasak Kauno Valdorfo mokyklos vadovo Mindaugo Juknos, būtent dėl mokyklos bendruomenės saugumo buvo nuspręsta pasirūpinti brandžiais mokyklos teritorijoje augančiais medžiais. 

„Beveik 2 ha teritorijoje, kurią prieš keletą metų kartu su mokyklos pastatu įsigijome iš miesto savivaldybės, auga apie 60 medžių. Jie visi yra brandūs, seniai genėti, kai kurie aplūžę. Tad ir dėl pačių medžių, ir, pirmiausia, dėl vaikų saugumo reikėjo profesionalo žvilgsnio – juos apgenėti, apžiūrėti, ar neserga, nupjauti beverčius“, – pasakoja jis.

Gavus medžių genėjimui reikalingą leidimą iš miesto savivaldybės, pasak mokyklos vadovo, buvo pradėta ieškoti „medžių daktaro“. Norėjosi profesionalo, pažįstančio medžius ir galinčio atsižvelgti į kiekvieno jų individualią situaciją, pagalbos. 

„Kreipėmės į bendrovę „Husqvarna Lietuva“ ir su ja bendradarbiaujantį arboristą A. Žilinską, kuris sutvarkė medžius, paaiškino, ką ir kodėl daro, davė patarimų ateičiai. Seni medžiai yra vertybė, tad norėjome juos atnaujinti taip, kad jie ir toliau augtų sėkmingai. Kai kurių medžių šakos buvo apgenėtos, kitų – išpjautos sudžiūvusios, sutvarkytos lajos, o beverčiai ar sergantys medžiai nupjauti. Ir vaikams buvo labai įdomu stebėti darbus. Jie dar to buvo nematę, tad žiūrėjo, klausinėjo, kokia įdomi arboristo profesija, kad galima laipioti po medžius“, – šypsosi M. Jukna. 

A. Žilinsko teigimu, šios mokyklos teritorijoje augo seni gluosniai su daug sausų šakų, o kadangi tai yra gana trapūs medžiai, pakilus vėjui, sausos šakos nesunkiai lūžta ir gali krisdamos ką nors sužaloti. Be to, šie medžiai buvo labai išvešėję, prisiauginę daug ūglių, kuruos reikėjo išgenėti. 

„Taip pat sutvarkyti klevai, liepos, kurie buvo itin pakrypę į saulės pusę, jų šakos labai išplatėjusios, jau kone virto ant šalia teritorijos einančio pėsčiųjų tako. Padaryta šių šakų redukcija – trumpinimas, kad būtų saugus ilgis, mažesnis svoris ir šaka neišplyštų iš kamieno. Buvo ir visai šalia mokyklos pastato augusių medžių, kurie užstojo saulę, teko praretinti jų lajas, kad į patalpas prasiskverbtų šviesa“, – pasakoja arboristas.

Kaip pastebėti, kad medis pavojingas?

Pasak A. Žilinsko, norint, kad medis augtų sveikas ir nekeltų pavojaus žmonėms, jį reikėtų reguliariai prižiūrėti nuo pat pasodinimo, reaguojant į situaciją, laiku užkertant kelią ligoms. Apie tai, kad dėmesio reikia jau suaugusiam medžiui, išduoda keletas požymių.

„Pirmiausia tai yra sausos šakos, kurias būtina nugenėti nieko nelaukiant. Taip pat jei pastebima, kad medis pradeda svirti į pastato, elektros laidų ar, pavyzdžiui, į vaikų žaidimo aikštelės pusę, tokia situacija taip pat reikalauja neatidėliotino dėmesio“, – sako sodo technikos gamintojos „Husqvarna“ ambasadorius.

Apie medžio patvarumą ir galimą jo keliamą pavojų daug išduoda kamienas. Arboristas pasakoja, kad jei ant kamieno auga bet koks grybas, reiškia, medis jau sparčiai gendantis, nes grybas veisiasi tik negyvoje medienoje. Ir tai ženklas, kad medis tampa pavojingas. Gali būti, kad plonos tokio medžio šakos dar žaliuoja, kurdamos iliuziją, kad viskas gerai, tačiau storosios jau nudžiūvusios. Neretais atvejais tokių medžių net nebeverta gelbėti, tenka nupjauti.

„Kitas požymis –  akivaizdūs kamieno įplyšimai, skylės, tuščiaviduriai kamienai. Tokie dariniai gali atsirasti ir dėl medžio lūžimo ar skilimo, ir dėl to, kad kažkada buvo nupjauta per stora šaka, toje vietoje susidarė didelė žaizda, medis nesugebėjo jos užsigydyti ir įsimetė puvinys, kamienas toje vietoje tapo tuščiaviduris. Toks kamienas jau nėra stiprus kaip sveiko medžio, tad tokius medžius reikia nuolatos stebėti, retinti jų šakas, lengvinti lają. Jei medis yra dvilypis ir yra rizika, kad jo kamienas gali skilti, būtina parišti tokio medžio lają, taip palengvinant kamienui tenkančią naštą“, – pataria A. Žilinskas.

Kiti temos straipsniai

Jung Lietuva
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu