Paprastai kilimą ar kiliminę dangą renkamės pagal spalvą, deriname prie sienų, baldų. Tačiau nepamirškime pasižiūrėti, iš kokio pluošto – sintetinio ar natūralaus – mūsų pasirinktas gaminys. Nuo to priklauso šios grindų dangos savybės bei paskirtis.
Sintetinė danga atspari mechaniniam gniuždymui, dilimui, drėgmei, cheminių medžiagų poveikiui, slopina triukšmą. Ją rekomenduojama tiesti ir vonios kambaryje. Tuo tarpu natūrali – neatspari drėgmei, joje gali atsirasti grybelis.
Tačiau sintetinė danga turi ir trūkumų. Nauja ji gali skleisti nemalonų kvapą. Taigi reikia gerai vėdinti patalpas. Ši danga įsielektrina vaikštant ar valant dulkų siurbliu, todėl labiau nei natūrali sugeria dulkes ir rūkalų kvapus. Jeigu namuose yra naminių gyvūnų, tai nusišėrę jų plaukai bei dulkės nusėda ir prilimpa prie tokio kilimo.
Susikaupusios dulkės gali sukelti alergiją, todėl sintetinio kilimo nereikėtų tiesti vaikų kambaryje. Vaikai daugiausia laiko praleidžia ant grindų, todėl jiems ypač reikalinga natūrali kiliminė danga. Ji geriau išlaiko šilumą, ant jos maloniau sėdėti bei vaikščioti. Natūrali danga neįsielektrina, nesudaro elektrostatinio krūvio, daug mažiau kaupia dulkes.
* * *
Tinkamai prižiūrimas kilimas tarnaus ilgai. Kad kuo mažiau nusidėvėtų, po juo padėkite veltinį arba guminį paklotą. Kiliminę dangą rekomenduojama priklijuoti prie grindų. Aišku, tokiu atveju antrą kartą tos dangos nebepanaudosite, tačiau nepriklijuotas pagrindas juda kartu su visa danga, todėl daug greičiau nusidėvi.
Kilimai ar kiliminės dangos valomi sausuoju ir šlapiuoju būdu. Prieš valydami šią dangą šlapiuoju būdu, ją gerai išsiurbti. Tada dangą padenkite specialiomis putomis. Lukterėję siurblio antgaliu arba drėgna kempinėle nuvalykite putas. Šitaip kilimai turėtų būti valomi bent kartą per metus.
Jei sutepėte kilimą ar kiliminę dangą, stenkitės kuo greičiau išvalyti. Tada reikės tik sauso skudurėlio, šilto vandens ir skalbiklio. Atsiradusią dėmę nusausinkite, tada valykite ją iš krašto į vidų, kad neplistų į šonus. Jokiu būdu netrinkite! Įsisenėjusias dėmes valykite specialiais dėmių valikliais. Panaikinę dėmę, kilimą ar kiliminę dangą nusausinkite, padenkite putomis ir išvalykite.
Ant vilnonio kilimo atsiradusias pelenų dėmes pabarstykite druska ir po 5 minučių valykite šepečiu, suvilgytu karštu vandeniu, į kurį įpilta acto ir amoniako.
Riebalų dėmėmis suteptą kilimo vietą pabarstykite talku arba miltais. Jeigu tai nepadeda, trinkite šią vietą stambiomis benzine pavilgytomis medžio pjuvenomis, kurias paskui ilgesniam laikui palikite ant dėmės.
Arbatos arba kavos dėmes valykite šaltu vandeniu, įlašinę kelis lašus amoniako.
Jei ant kilimo išliejote rašalą, tuojau pat tą vietą apibarstykite storu druskos sluoksniu – druska jį sugers. Senas rašalo dėmes iš kilimo valykite spiritu, šviežiomis citrinų sultimis arba citrinos rūgštimi. Išvalytą vietą nuplaukite vandeniu ir sausai ištrinkite linine šluoste.
Padažų, majonezo dėmes galite pašalinti valytu benzinu. Ką tik atsiradusią dėmę nedelsdami plaukite šiltu vandeniu.
Raudono vyno, vaisių sulčių dėmės valomos šaltu vandeniu su trupučiu amoniako hidroksido.
Ant kilimo patekusių suodžių dėmes apibarstykite druska ir po valandos valykite šepečiu.
Sausuoju būdu kilimai ar kiliminės dangos valomi cheminėje valykloje. Tai rekomenduojama padaryti kas trejus metus. Atsiminkite, kad sintetinė kiliminė danga ilgainiui senėja, o patalpoje išsiskiria daug organinės kilmės dulkių. Jų dalelytės kybo ore, maždaug pusmetrio aukštyje nuo grindų, patenka į vaikų kvėpavimo takus ir gali sukelti alergines ligas.
Kas geriau – kiliminė danga ar linoleumas?
Pirmiausia specialistai siūlo įvertinti, kur bus klojama grindų danga. Linoleumas paprastai tiesiamas ten, kur yra intensyvesnis judėjimas, kur gali formuotis purvo, drėgmės plotai. Jis tinka drėgnose patalpose, pavyzdžiui, vonioje. Virtuvėje, be abejo, linoleumas yra pats praktiškiausias dalykas. Jį galite drąsiai rinktis ir koridoriui ar prieškambariui – grindis bus praktiška ir lengva prižiūrėti. Kiliminę dangą sudėtingiau valyti, bet ji minkštesnė, suteikia būstui jaukumo, slopina triukšmą.
Kiliminę dangą rekomenduojama kloti patalpose, kur yra mažų vaikų, nes jie nuolat bėgioja ir griuvinėja. Taip apsaugosite mažylius nuo rimtesnių susižalojimų. Be to, kiliminė danga yra komfortiška, ji padeda kurti ar papildyti patalpos interjerą. Ne atsitiktinai ši danga klojama gyvenamosiose patalpose, ypač miegamajame ar ten, kur mažiausiai vaikštoma. Šilumos pralaidumo (tiksliau, nepralaidumo) atžvilgiu ir linoleumas, ir kiliminė danga yra daugmaž lygiaverčiai. Tačiau pastaruoju metu atsirado kiliminių dangų su veltinio pagrindu, todėl jų šilumos ir garso izoliacija daug geresnė negu linoleumo.
Jei savo būstui perkate kiliminę dangą, nepamirškite, kad ji bijo drėgmės. Todėl rinkitės papildomai impregnuotas, atsparias drėgmei dangas. Tokia danga patogi, nes jai ištiesti nereikia ypač lygaus pagrindo. Jei norite patogumo ir kokybės, nepirkite pigiausios – sintetinės – kiliminės dangos. Ta pati taisyklė galioja ir linoleumui – greičiausiai susidėvės plonas ir pigus. Nepamirškite, kad linoleumo ilgaamžiškumas dar priklauso ir nuo grindų paruošimo kokybės. Jei klosite ant seno linoleumo arba grindų, kurios padengtos laku arba dažais, nukentės linoleumo spalva.
Jeigu nusprendėte pasitiesti linoleumą
Paklojus linoleumą ir kiek pavaikščiojus, jis į abi puses išsitempia 3–5 cm, todėl jo neprikalinėkite. Linoleumą reikia priklijuoti specialiais klijais.
Linoleumo neplaukite su soda, nes jis greitai neteks blizgesio ir pradės blukti. Plaukite šiltu muiluotu vandeniu, perplaukite švariu vandeniu ir sausai nušluostykite. Galite patepti ir specialiu tepalu.
Jei į vandenį įpilsite truputį acto, tai lengviau bus plauti, išdžiūvęs linoleumas atrodys kaip išvaškuotas.
Kad linoleumas netrūkinėtų, kas 2–3 mėnesius patepkite jį natūraliu pokostu ir gerai ištrinkite minkšta šluoste.
Kartą per mėnesį šią dangą patrinkite šluoste, suvilgyta šviežiame piene, paskui išblizginkite.
Nuo ilgo vaikščiojimo ant linoleumo atsiranda matinių dėmių. Patepkite jas tepalu parketui valyti, patrinkite švaria šluoste ir nublizginkite vilnoniu skuduru.
Rašalo dėmes galite nutrinti pemza. Likusius pėdsakus pavalykite aliejumi arba pokostu, paskui gerai nublizginkite minkšta vilnone šluoste.
Labai išsitrynusias linoleumo vietas nudažykite tokios pačios spalvos aliejiniais dažais.
Jeigu linoleumą įnešėte iš šalčio į šiltą patalpą, rulono iš karto neišvyniokite, nes ši danga gali sutrūkinėti. Tegu kelias valandas pabūna kambario temperatūroje.
Prieš klodami linoleumą išvyniokite ir ištieskite. Tegu jis parą taip pabūna. Tada dangą supjaustykite 10 mm didesniais gabalais negu grindys, nes išvyniotas linoleumas truputį susitraukia.
Klijuodami linoleumą, jį lyginkite iš vidurio į kraštus drobiniu maišeliu, pripiltu sauso smėlio – nuo svorio ši danga geriau prisispaudžia prie klijuojamo paviršiaus. Linoleumo sandūrų kraštus aštriu peiliu nupjaukite pagal metalinę liniuotę. Sandūras ištepkite mastika, gerai prispauskite ir uždėkite kokį nors svorį.
Jeigu linoleumas kurioje nors vietoje išsipūtė, pradurkite pūslę yla, išleiskite orą ir ant viršaus uždėję popieriaus lapą palyginkite karštu lygintuvu. Jeigu tai nepadeda, išsipūtusią vietą prapjaukite peiliu, įpurkškite tirpiklio, esančio mastikoje, ir vėl palyginkite karštu lygintuvu per popierių. Jeigu ir tai nepadeda, vadinasi, ši vieta liko neištepta mastika. Tokiu atveju po pūsle įpilkite mastikos.
Giedrius Genevičius
