Jei renkatės natūralaus medžio grindis, neišvengiamas klausimas – kokias? Gamintojai siūlo šimtus ar net tūkstančius įvairiausių medinių grindų variantų. Jie skiriasi konstrukcija, medžio rūšimi, grindinės lentos dydžiu, paviršiaus padengimu, jo apdirbimu ir kaina. Tikimės, kad mūsų pastebėjimai padės pasirinkti Jūsų poreikį atitinkantį gaminį.
Mūsų šalyje pamėgtos keleto konstrukcinių tipų medinės grindys: trisluoksnės ar dvisluoksnės parketlentės, medžio masyvo lentos ir mozaikinis parketas. Europiečiai vienodai dažnai renkasi dvisluoksnes ir trisluoksnes parketlentes, o lietuviai labiausiai mėgsta trisluoksnę ąžuolo parketlentę. Pastaruoju metu, padidėjus pasiūlai, vis dažniau kelią į kliento namus randa ir dvisluoksnės parketlentės.
Dvisluoksnės parketlentės
Kuo skiriasi ir kuo panašios dvisluoksnės ir trisluoksnės parketlentės?
Dvisluoksnę parketlentę sudaro 2 sluoksniai:
- viršutinis – kietmedžio lukštas,
- apatinis – daugiasluoksnė beržo fanera.
Viršutinis sluoksnis gaminamas iš kietų lapuočių medžių rūšių. Tai sluoksnis, kurį mes matome ir juo vaikštome. Jis dėvisi, braižosi, užsiteršia, todėl anksčiau ar vėliau jį reikės atnaujinti. Viršutinio sluoksnio sustiprinimui parketlentes lakuojame arba tepame alyva. Viršutinio sluoksnio storis – nuo 2,5 iki 6,0 ar daugiau milimetrų. Storesnis sluoksnis leidžia daugiau kartų atnaujinti grindis.
Apatinis sluoksnis dažniausiai gaminamas iš keleto beržo faneros lakštų, tad pavadinimas „dvisluoksnė“ parketlentė, tik iš dalies teisingas. Beržo medienos lakštai sudedami vienas ant kito taip, kad nesutaptų medžio augimo kryptis. Tai svarbu, nes mediena nuo drėgmės ir temperatūros pokyčių plečiasi kiekviena kryptimi skirtingai. Mažiausias kitimas yra išilgai medžio rievių, didesnis – radialine kryptimi. Taip sudėti lakštai kompensuoja vienas kito matmenų kitimą, todėl aplinkos poveikis faneros matmenims itin mažas.
Sujungimas „įlaidas ir išdroža“
Dvisluoksnės parketlentės gaminamos tik su „įlaidas ir išdroža“ sujungimu. Parketlentės su tokiu sujungimu turi būti klijuojamos prie pagrindo ir negali būti klojamos plaukiojančiu būdu ant pakloto. Todėl visos dvisluoksnės parketlentės yra klijuojamos.
Jeigu nusprendėte įrengti šildomas grindis, būtina atkreipti dėmesį į reikalavimus parketlentei: tinka tik ta parketlentė, kurią gamintojas nurodė kaip tinkamą šildomoms grindims, parketlentė turi būti klijuojama, o ne tiesiama ant pakloto (išskyrus retas gamintojo nurodytas išimtis). Dvisluoksnė parketlentė labiau tinka šildomoms grindims nei trisluoksnė. Šildomos grindys. Ar visos grindų dangos tinka?
Ketinantiems įsirengti šildomas grindis anksčiau ar vėliau tenka atsakyti į klausimą – kokią grindų dangą galima rinktis? Pasiaiškinkim.
Ko gero, didžiausias šildomų grindų trūkumas yra jų įšilimo ir atvėsimo inertiškumas. Todėl šildomos grindys netiks, jei ketinate jas įsirengti nuolatos nešildomame užmiesčio name, kuriame norėsite komfortišką temperatūrą turėti iškart atvykę savaitgaliui – teks parą ar daugiau palaukti, kol grindys įšils ir prišildys patalpas. Įšilimo trukmę įtakoja ir grindų danga.
Nuolat šildomose patalpose inertiškumas nėra tiek reikšmingas ir visuma privalumų, mūsų įsitikinimu, nusveria šildomų grindų naudai.
Šildymo kokybę nulemia ne tik temperatūra patalpoje, bet ir tai, kaip ją jaučia žmogus. Subjektyviam temperatūros pojūčiui įtakos turi šilumos atidavimo į patalpą būdas – konvekcija ar spinduliavimas. Nustatyta, kad kuo didesnė šilumos dalis nuo šildymo prietaiso atiduodama spinduliavimo būdu, tuo žmogus jaučiasi komfortiškiau. Didžiausią šilumos dalį, lyginant su kitais populiariais šildymo prietaisais, išspinduliuoja grindinis šildymas – apie 50 % visos išskiriamos šilumos. Tai leidžia patalpoje palaikyti 1–2 °C žemesnę temperatūrą nemažinant komforto. Temperatūros pažeminimas 1 °C taupo apie 5–6 % šilumos, o tuo pačiu ir kuro.
Norint pasiekti šildymo komfortą ir kuro ekonomiją, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų, pirmasis iš kurių – šildomoms grindims būtinas detalus skaičiavimas, kuriame įvertinami pastato šiluminiai parametrai, įskaitant ir grindų dangas. Reikalavimai ir apribojimai susiję su grindų dangų pasirinkimu:
- grindų dangos šiluminė varža neviršija 0,15 m2K/W,
- gamintojas nurodo, kad danga tinka šildomoms grindims,
- šildomų grindų temperatūra neviršija 26 °C,
- dangoje atkartotos grindų temperatūrinės siūlės.
Grindų dangos šiluminė varža
Dangos skirtingai praleidžia šilumą. Jei danga labiau laidi šilumai, šildomos grindys yra paprastesnės ir efektyvesnės, jeigu danga mažiau laidi šilumai (didesnė šiluminė varža), reikės detalesnio skaičiavimo ir grindų įrengimas bus sudėtingesnis. Esant labai didelei šiluminei varžai, danga netiks.
Skaičiuojant šiluminę varžą, sumuojami visi vienas ant kito esantys dangos sluoksniai – laminato grindų šiluminę varžą sudarys paties laminato ir pakloto varžos, o užtiesus tokias grindis pusę patalpos užimančiu kilimu, reiks pridėti ir pusę kilimo šiluminės varžos.
Maksimali leistina grindų dangos (su paklotu – jei naudojamas) šiluminė varža yra 0,15 m2K/W. Esant didesnei šiluminei varžai, reikia rinktis kitą dangą arba atsisakyti šildomų grindų.
Vartotojui nebūtina žinoti projektavimo subtilybių – viską įvertinti gali tik kvalifikuotas projektuotojas. Žemiau pateiktos lentelės yra bendram vaizdui susidaryti.
| Grindų danga | 1 mm storio dangos šiluminė varža | Dangos storis, mm | Dangos šiluminė varža | |
| Medžio lentos | min | 0,0430 | 20 | 0,860 |
| max | 0,0610 | 22 | 1,342 | |
| Daugiasluoksnis parketas | min | 0,0070 | 9 | 0,070 |
| max | 0,0100 | 16 | 0,160 | |
| Laminatas | min | 0,0070 | 6 | 0,048 |
| max | 0,0080 | 10 | 0,070 | |
| Buitinė PVC danga | min | 0,0110 | 1,5 | 0,017 |
| max | 0,0120 | 3 | 0,036 | |
| Padidinto atsparumo PVC danga | min | 0,0040 | 2 | 0,008 |
| max | 0,0100 | 3,2 | 0,032 | |
| Surakinamos PVC plytelės | apie | 0,0040 | 6 | 0,024 |
| Klijuojamos PVC plytelės | min | 0,0040 | 2 | 0,008 |
| max | 0,0100 | 2,5 | 0,025 | |
| Natūralus linoleumas | apie | 0,0060 | 2 | 0,012 |
| 3,8 | 0,023 | |||
| Kiliminė danga (džiuto pagrindas) | apie | 0,0160 | 4 | 0,064 |
| 8 | 0,128 | |||
| Kiliminė danga (veltinio pagrindas) | apie | 0,0070 | 6 | 0,042 |
| 12 | 0,084 | |||
| Keraminės plytelės | apie | 0,0012 | 8 | 0,010 |
| 12 | 0,014 | |||
| Akmens masės plytelės | apie | 0,0017 | 8 | 0,014 |
| 12 | 0,020 |
Pirmoje lentelėje pateikta populiariausių grindų dangų 1 mm storio dangos šiluminė varža. Šalia – dažniausiai naudojamų dangų storis. Padauginę dangos 1 mm šiluminę varžą iš dangos storio, gauname visos dangos šiluminę varžą.
Akivaizdu, kad medžio lentos šildomoms grindims netiks. Storesnio parketo šiluminė varža yra arti leistinos ribos, bet pridėjus paklotą, ribą viršija. Panaši situacija ir su laminatu – storesnis vargu ar tiks, o plonesniam reikia parinkti laidesnį šilumai paklotą. Tiks ne visos kiliminės dangos. Geriausias šilumines savybes turi visos keraminės, akmens masės ir klinkerio plytelės.
1. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šildomų medinių grindų eksploataciją
Šiame skyriuje trumpai aptariami esminiai veiksniai, nuo kurių priklauso visų medinių grindų eksploatacija, ir išskirti šildomoms grindims svarbūs momentai:
1.1 Pagrindo įrengimo kokybė
Pagrindas – tai vienas svarbiausių medinių grindų konstrukcijos elementų, nuo kurio įrengimo kokybės priklauso visa tolesnė medinių grindų eksploatacija, todėl jo įrengimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Medinės grindys turi būti klojamos ant technologiškai teisingai įrengtų, sausų ar tinkamai hidroizoliuotų, stabilių pagrindų, pasirinkus tinkamą grindų įrengimo konstrukciją. Įrenginėjant šildomą pagrindą, jam keliami papildomi reikalavimai.
Svarbu šildomoms grindims! Eksploatuojant medines grindis ant šildomo pagrindo, labai svarbu, kad patalpoje esančių medinių grindų temperatūra visame plote keistųsi vienu metu ir būtų vienoda. Kai medinių grindų temperatūra keičiasi nevienodai ar svyruoja skirtingose medinių grindų vietose, skirtingoms grindų dalims sukuriamos nevienodos eksploatacinės sąlygos, dėl ko viena grindų dalis trauksis (arba plėsis) stipriau ir greičiau nei kita. Tokios sąlygos per ilgesnį laiko tarpą gali tapti nedidelių plyšelių ar bangelių atsiradimo ant grindų paviršiaus priežastimi, taip pat gali pasikeisti grindų vaizdas tarp skirtingai šildomų medinių grindų plotų ir pan. Tam, kad išvengti šių pasekmių, pagrindo šildymo sistema turi būti įrengta kokybiškai, šildymo elementus pagrinde išdėstant tolygiai ir viename gylyje. Šildymo sistemos įrengimo specialistai turėtų būti informuoti, kad virš šildymo sistemos bus klojamos medinės grindys. O medinių grindų klojėjai turėtų žinoti, kokios sudėties išlyginamasis mišinys buvo panaudotas virš šildymo elementų, kad galėtų tiksliai pamatuoti pagrindo drėgnumą ir parinkti tinkamas medžiagas.
1.2 Darbų atlikimo kokybė ir įrengimui panaudotos medžiagos
Medinių grindų įrengimui visada rekomenduojama naudoti žinomų, medinių grindų srityje besispecializuojančių gamintojų medžiagas, sudarančias vieną sistemą ir samdyti profesionalius meistrus, suteikiančius garantiją savo darbams. Klojimo procesas turi būti vykdomas laikantis medinių grindų įrengimo ir medžiagų naudojimo instrukcijų.
Svarbu šildomoms grindims! Klojant medines grindis ant šildomo pagrindo, ypatingą dėmesį siūloma skirti klijų pasirinkimui. Klijų tinkamumas šildomoms grindims turi būti nurodytas jų instrukcijose. Šildomoms grindims negalima naudoti tam netinkančių klijų. Taip yra dėl to, kad medinės grindys, suklotos ant šildomo pagrindo, gali judėti (trauktis arba plėstis) labiau nei paprastos medinės grindys. Dėl šios priežasties klijams gali tekti atlaikyti dideles įtampas, ir judant grindims, jie neturi atšokti nuo pagrindo, trūkti ir pan. Iš klijavimui ant šildomo pagrindo tinkančių klijų rekomenduojama rinktis naujos kartos reaktyvinius klijus (kietėja vykstant cheminei reakcijai, kurios metu susiformuoja polimerinis rišamasis komponentas), kurie paprastai gaminami poliuretano ar silano pagrindu ir pasižymi didele sukibimo jėga bei elastingumu. Pagal savo eksploatacines savybes tokie klijai ženkliai lenkia daugelį dispersinių, tirpiklinių ir kitų tipų klijų. Gerų klijų parinkimas yra ypač svarbus, jeigu šildomas grindis planuojama eksploatuoti 10-15 ir daugiau metų.
Įrengiant gamykliškai nepadengtas medines grindis (pvz. vienetinį masyvo parketą ar lentas) taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į padengimui naudojamas medžiagas. Esant šildomoms grindims, būtina vengti lentelių šonų susiklijavimo efekto. Jis gali atsirasti naudojant kai kuriuos vandens pagrindo lakus, kurie suklijuoja lentelių šonus tarpusavyje, ir atskiri grindų elementai nebegali laisvai judėti vienas kito atžvilgiu. Dėl to grindų paviršiuje sukuriamos papildomos įtampos ir vietomis gali atsirasti didesnių plyšelių. Ši problema gali būti nesunkiai išspręsta prieš lakavimą naudojant specialius gruntus, kurie neleidžia lentelių šonams sukibti. Taip pat, kaip kitą šios problemos sprendimo būdą, siūlome grindis alyvuoti ir ant viršaus padengti vašku.
1. 3. Patalpos mikroklimatas medinių grindų klojimo ir eksploatacijos metu
Pagrindinis medinių grindų priešas yra drėgmės pokyčiai. Būtent dėl drėgmės pokyčių grindyse atsiranda plyšelių arba bangelių. Todėl, prieš klojant medines grindis ant paprasto ar šildomo pagrindo, patalpoje turi būti užbaigti visi drėgni remonto darbai ir nusistovėti tinkama santykinė oro drėgmė (40-60 proc.) bei temperatūra (+18-24°C). Šių sąlygų reikia ypatingai laikytis klojant gamykloje dengtas grindis, kurios po suklojimo nebus šlifuojamos. Tokios pat sąlygos turėtų būti užtikrintos ir visą medinių grindų eksploatavimo laikotarpį.
Svarbu šildomoms grindims! Esant šildomam pagrindui, reikiamos santykinės oro drėgmės ir temperatūros patalpoje palaikymas turi ypatingai didelę reikšmę, kadangi šiuo atveju netinkamo mikroklimato poveikio padariniai išryškėja greičiau ir intensyviau. Taip atsitinka todėl, kad ant šildomo pagrindo suklotoms medinėms grindims tenka atlaikyti žymiai didesnius ir dažnesnius temperatūros ir drėgmės pasikeitimus, nei ant nešildomo pagrindo suklotoms grindims.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pačių grindų temperatūros svyravimo amplitudė būtų nedidelė. Rekomenduojamas grindų temperatūros pasikeitimas yra nedidesnis kaip 4°C per parą, tiek keliant grindų temperatūrą, tiek ir ją mažinant. Esant įjungtam šildymui, grindų paviršiaus temperatūra niekada neturi viršyti +27°C.
1. 4. Medinių grindų priežiūra ir apsauga
Šildomos medinės grindys prižiūrimos taip pat kaip ir visos kitos medinės grindys. Priežiūros priemonės ir reikalavimai priežiūrai priklauso nuo medinių grindų paviršiaus padengimo ir turi būti nurodyti konkrečių grindų priežiūros instrukcijoje. Žemiau pateikti bendri medinių grindų priežiūros ir apsaugos reikalavimai.
Grindų valymui geriausia naudoti dulkių siurblį ar kitą sausą valymo būdą. Esant reikalui, grindys gali būti valomos drėgnu, bet gerai nugręžtu skuduru. Eksploatuojant medines grindis taip pat rekomenduojama prie įėjimo į patalpas tiesti kilimėlius, kurie surinktų smėlį ir purvą, po kėdėmis su ratukais naudoti specialius nuo braižymo apsaugojančius kilimėlius ir priklijuoti ant baldų kojelių specialias pagalvėles.
Laikantis aukščiau esančiuose punktuose išvardintų sąlygų, beveik visų rūšių medinių grindų, suklotų ant šildomo pagrindo, eksploatacija bus tokia pati, kaip ir ne ant šildomo pagrindo suklotų medinių grindų. Tačiau, kaip rodo praktika, daugelyje patalpų dažniausiai vyksta sezoniniai drėgmės svyravimai ir nuolatos palaikyti idealias medinių grindų eksploatavimo sąlygas nepavyksta. Tokiu atveju, šildomas pagrindas tampa papildomu rizikos veiksniu, lemiančiu medinių grindų eksploataciją. Todėl, norint iki minimumo sumažinti plyšių atsiradimo, medinių grindų susibangavimo ar atšokimo nuo pagrindo riziką, patartina atsižvelgti į papildomus veiksnius, lemiančius šildomų medinių grindų eksploataciją ir stengtis nesumuoti visų rizikos veiksnių kartu.
2. Papildomi veiksniai, lemiantys šildomų medinių grindų eksploataciją
Papildomi veiksniai, kurie lemia medinių grindų eksploataciją, yra: medienos rūšis, iš kurios pagaminta grindų danga; medienos, iš kurios pagaminta grindų danga, supjovimo būdas ir pasirinktas medinių grindų tipas. Nuo šių trijų veiksnių labiausiai priklauso medinių grindų stabilumas, t.y. atsparumas drėgmės pokyčiams. Esant šildomam pagrindui, medinių grindų stabilumas įgauna ypatingą svarbą. Renkantis medines grindis šildomam pagrindui, taip pat reikia atsižvelgti į grindų pralaidumą šilumai, kurį taip pat daugiausiai nulemia aukščiau minėti trys veiksniai.
2. 1. Medienos rūšis ir medienos supjovimo būdas
Skirtingos medienos rūšys pasižymi skirtingu stabilumu. Šildomoms grindims geriausia pasirinkti stabilesnes medienos rūšis, t.y. rūšis, kurios kuo mažiau ir lėčiau reaguoja į drėgmės pokyčius. Stabilios medienos rūšys: ąžuolas, raudonas ąžuolas, uosis, merbau, bambukas, tauari, hevea. Nestabilios medienos rūšys, kurių dauguma gamintojų nerekomenduoja kloti ant šildomo pagrindo: bukas, klevas, ipė, masaranduba, cumaru, kempas.
Skirtingi medienos, iš kurios pagaminta medinių grindų danga, supjovimo būdai taip pat lemia tolesnę šildomų medinių grindų eksploataciją. Geriausia rinktis produkciją, pagamintą iš radialinio pjovimo lentelių. Visiems žinoma paprasta tiesa, kad medis yra blogas šilumos laidininkas ir mažina grindų šildymo efektyvumą. Tačiau matavimais nustatyta, kad radialinio pjovimo mediena šilumą praleidžia dvigubai geriau, nei tangentinio pjovimo mediena. Taip yra todėl, kad šiluma lengviau praeina lygiagrečiai metinėmis augimo rievėmis nei kirsdama jas. Taip pat radialinio pjovimo mediena bus stabilesnė nei tangentinio pjovimo mediena. Plačiau apie medienos stabilumą ir medienos pjovimo būdus galite paskaityti skyriuje Medienos kietumas ir stabilumas.
Skirtingi medienos, iš kurios pagaminta medinių grindų danga, supjovimo būdai taip pat lemia tolesnę šildomų medinių grindų eksploataciją. Geriausia rinktis produkciją, pagamintą iš radialinio pjovimo lentelių. Visiems žinoma paprasta tiesa, kad medis yra blogas šilumos laidininkas ir mažina grindų šildymo efektyvumą. Tačiau matavimais nustatyta, kad radialinio pjovimo mediena šilumą praleidžia dvigubai geriau, nei tangentinio pjovimo mediena. Taip yra todėl, kad šiluma lengviau praeina lygiagrečiai metinėmis augimo rievėmis nei kirsdama jas. Taip pat radialinio pjovimo mediena bus stabilesnė nei tangentinio pjovimo mediena. Plačiau apie medienos stabilumą ir medienos pjovimo būdus galite paskaityti skyriuje Medienos kietumas ir stabilumas.
2. 2. Medinių grindų tipas
Medinių grindų tinkamumas šildomoms grindims taip pat priklauso nuo jų tipo. Toliau pateiksime populiariausių medinių grindų tipų tinkamumą šildomoms grindims:
- Šildomoms grindims geriausiai tinka stabilios ir vidutinio stabilumo medienos dvisluoksnės ir trisluoksnės parketlentės. Savo konstrukcijos dėka šios grindys yra stabilesnės nei vienetinis masyvo parketas ir masyvo lentos, t.y. mažiau reaguoja į santykinės oro drėgmės ir temperatūros pokyčius. Be to, dvisluoksnės parketlentės turi mažiausią šiluminę varžą: 8-13 mm storio dvisluoksnėms parketlentėms ji dažniausiai būna nuo 0,04 iki 0,1 m2K/W, 14 mm storio trisluoksnių parketlenčių šiluminė varža priklausomai nuo gamybos proceso metu naudojamų medžiagų prasideda apytiksliai nuo 0,13 m2K/W. Palyginimui: Vokietijoje rekomenduojama, kad grindų šiluminė varža neviršytų 0,15 m2K/W.
- Po trisluoksnių parketlenčių, klojimui ant šildomo pagrindo geriausiai tinka vienetinis stabilios medienos masyvo parketas. Klojant vienetinį masyvo parketą ant šildomų grindų, geriausiai pasirinkti parketą, kurio lentelių storio ir pločio santykis neviršytų ¼. Kuo mažesnis yra lentelių storio ir pločio santykis (t.y. kuo lentelės storis artimesnis pločiui), tuo lentelė yra stabilesnė, ir tuo mažesnė tikimybė, kad ji pradės lenktis laiveliu. Iš tokių lentelių suklotos medinės grindys bus mažiau jautrios mikroklimato pokyčiams, t.y. sumažės tarpelių atsiradimo ir susibangavimo rizika. Ant šildomo pagrindo sukloto vienetinio masyvo parketo eksploatacija taip pat priklauso nuo parketo klojimo rašto. Geriausia pasirinkti raštą, kai lentelės klojamos skirtingomis kryptimis: eglutė, kvadratai, pynutė. Taip yra todėl, kad parketo lentelės matmenis daugiausiai keičia į plotį, o matmenų pasikeitimas į ilgį beveik nejaučiamas. Parketo lentelių klojimas skirtingomis kryptimis sumažina tarpelių tarp lentučių atsiradimo ir susibangavimo riziką.
- Ant šildomo pagrindo taip pat galima kloti stabilios medienos masyvo lentas. Tačiau pasirenkant šią produkciją, reikia žinoti, kad tokios grindys bus pačios jautriausios aplinkos veiksniams ir reikalaus ypatingai gerų klojimo ir eksploatavimo sąlygų. Tai, visų pirma, lemia lentų matmenys: didesnių matmenų medžio masyvo elementai „vaikšto“ labiau nei maži, be to, lentų storio ir pločio santykis dažnai gerokai viršija ¼. Dėl šios priežasties ant šildomo pagrindo nerekomenduojama kloti labai plačių lentų, o taip pat storesnių kaip 20 mm lentų , kadangi jos prastai praleis šilumą. Taip pat klojant masyvo lentas dažniausiai pasirenkamas nestabilus klojimo būdas, t.y. lentos klojamos viena kryptimi, kas savo ruožtu padidina tarpelių atsiradimo ar medinių grindų susibangavimo riziką.
3. Bendros šildomo pagrindo paruošimo ir klojimo ant šildomo pagrindo taisyklės
Daugelis medinių grindų gamintojų pateikia tokius arba panašius šildomo pagrindo paruošimo ir klojimo ant jo, reikalavimus:
- Medinių grindų klojimo metu šildomo betoninio pagrindo drėgnumas neturi viršyti 1,5 % CM (klojant ant nešildomo pagrindo betono drėgnumas gali siekti 2,8 % CM);
- Pagrindo šildymas įjungiamas praėjus mažiausiai 4 savaitėms po betono išlyginamojo sluoksnio įrengimo;
- Įjungus šildymą, pagrindo temperatūra kasdien keliama +5°C, kol pasiekiamas maksimalus šildymo galingumas.
- Šildymo periodas betono džiūvimo metu – nemažiau 24 parų. Naujai įrengto pagrindo šildymo periodas, prieš klojant parketlentes – ne mažiau 30 parų, iš kurių mažiausiai 20 parų reikia šildyti maksimalia apytiksliai +45°C temperatūra. Betono šildymo-džiovinimo metu patalpos turi būti pakankamai vėdinamos. Esant anksčiau įrengtai pogrindinei šildymo sistemai, kuri jau buvo naudojama kelis šildymo sezonus, prieš įrenginėjant parketlentes rekomenduojame palaipsniui pakelti pagrindo temperatūrą iki apytiksliai +45°C ir palaikyti tokią temperatūrą nepertraukiamai savaitę.
- Visais atvejais prieš pat parketlenčių klojimą pagrindo temperatūra turi būti palaikoma apytiksliai +45°C ne mažiau kaip 5 paras. Po to pagrindo temperatūra kasdien mažinama po 5° C, kol pasiekia +18-20°C. Tokia pagrindo temperatūra turi būti palaikoma ir klojimo metu. Klojimo metu patalpų temperatūra taip pat turi būti tarp +18 ir +20° C. Reikalingą patalpų oro temperatūrą galima palaikyti specialiais šildymo prietaisais. Betono šildymo-džiovinimo metu patalpos turi būti pakankamai vėdinamos.
- Suklojus, nemažiau kaip 5 paras, reikia palaikyti vienodą pagrindo temperatūrą nuo +18 iki +20° C. Tai daroma tam, kad užtikrinti gerą klijų bei kitų medžiagų sukietėjimą ir sukibimą su medinėmis grindimis. Klojant gamykloje nepadengtas medines grindis, tokią pat pagrindo temperatūrą reikia laikyti lakavimo ar alyvavimo metu ir nemažiau kaip 7 paras po padengimo. Po to palaipsniui pasiekiama reikalinga temperatūra.
