Į savivaldybę plūsta prašymai privatizuoti tarp gyvenamųjų namų esančius žemės sklypus, tačiau planas taip apkamšyti biudžetą kol kas stringa.
Už žemės pardavimą į miesto biudžetą jau pribyrėjo 4 mln. litų, rašo „Vilniaus diena”.
Privatizacija stringa
Dar mero Viliaus Navicko kadencijos laikais sugalvotas planas pasipelnyti iš savivaldybei nereikalingų žemės sklypų kol kas neveikia, nors norinčių pirkti tokias žemes prašymai sunkiai telpa savivaldybės valdininkų stalčiuose.
Politikų idėja parduoti iki 6 arų ploto žemės sklypus tarp gyvenamų namų bėgant laikui buvo primiršta.
„Tą problemą žinome, niekad nenustojome galvoti apie tų žemių pardavimą, tačiau kol kas nėra jokių tikslių duomenų, kaip privatizavimą sekasi įgyvendinti. Idėja buvo gera ir ją reikės iš naujo apsvarstyti”, – „Vilniaus dienai” sakė sostinės vicemeras Romas Adomavičius.
Anot jo, savivaldybė visus reikiamus klausimus dėl žemės pardavimo jau buvo apsvarsčiusi, tačiau dabar savo išvadas ir verdiktą turi paskelbti Nacionalinė žemės tarnyba.
„Šiaip jau niekas lyg ir netrukdo mums tų žemių išparduoti ir taip papildyti biudžeto. Šį reikalą reikia gaivinti”, – įsitikinęs R. Adomavičius.
Skaičiavimai – netikslūs
Pagrindinė privatizavimo projekto idėja buvo papildyti savivaldybės biudžetą, tačiau iki šiol nėra tiksliai apskaičiuota, kiek realiai pinigų miestas iš parduotų sklypų gautų.
Pagal įstatymus tik pusė pinigų už kiekvieną parduotą sklypą atitenka savivaldybei, kita dalis keliauja į valstybės biudžetą.
Anot savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento vedėjo Edmundo Kačkaus, šių metų savivaldybės biudžete numatyta iš parduotų sklypų uždirbti 4,5 mln. litų. Šiuo metu uždirbta suma jau siekia beveik 4,1 mln. litų, tad prognozės – optimistinės.
„Gali būti, kad tą planą ir viršysime. Nereikia užbėgti įvykiams už akių, bet tokia tendencija yra, ir būtų labai gerai, kad pasisektų. Bet čia tik metų skaičiavimai, ilgalaikės prognozės neaiškios, niekas kol kas neskaičiavo, kiek būtų uždirbta per kelerius metus”, – sakė savivaldybės iždininkas.
R. Adomavičius tiksliai negalėjo pasakyti, kiek pinigų per kelerius metus apskritai būtų gauta iš sklypų pardavimo. Anot jo, skaičiavimai svyruoja nuo keliolikos iki keliasdešimties milijonų litų.
„Tie skaičiavimai siekia keliasdešimt milijonų, tačiau galiu pasakyti, kad jie paimti iš oro. Niekas tiksliai nežino, kiek įmanoma iš to uždirbti. Neaišku, kada ir kiek tų sklypų bus parduota”, – sakė politikas.
Norinčių pirkti netrūksta
Geriau su dokumentais susipažinusio E. Kačkaus nuomonė skiriasi nuo vicemero. Jo teigimu, sklypai jau parduodami, ir net gana sėkmingai.
„Sunku dabar pasakyti, kiek tiksliai tų sklypų parduodama, bet tikrai nestovi viskas vietoje. Vis vieną kitą nuperka, nesakyčiau, kad situacija labai bloga.”
R. Adomavičiaus teigimu, sostinės gyventojai išgirdę apie galimybę išsipirkti žemės sklypus puolė savivaldybei rašyti prašymų. Dabar jų susikaupė nemaža krūva.
„Žmonės tokia galimybe tikrai labai smarkiai domisi, visa eilė laukia galimybės nusipirkti žemę. Nereikia manyti, kad tie sklypai dabar yra nenaudojami. Žmonės juose ir dabar vykdo įvairią veiklą, tačiau niekada negali būti ramūs liesdamiesi prie jiems nepriklausančių sklypų. Nusipirkę tuos sklypus jie ir savotiškas psichologines problemas išsprendžia”, – sakė vicemeras.
Kiti miestai neskuba
Kauno meras Rimantas Mikaitis sakė, kad laikinojoje sostinėje sklypų pardavimas neskubinamas, kol nebaigta žemės reforma, ir į platesnius komentarus šia tema nesileido.
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas ironizavo, jog Vilniaus valdžia iš žemės pripirkimo išpūtė bereikalingą burbulą, mat įstatymai to ir taip nedraudžia.
„Klaipėdoje žmones perka sklypus iki 6 arų. Kitas klausimas, ar tai apsimoka savivaldybei, kai gyventojų perkamoji galia menka, o žemės kainos nėra aukštos. Be to, pusė uždirbtos sumos iškeliauja į nacionalinį biudžetą”, – svarstė Klaipėdos vicemeras.
Minėtiems sklypams parduoti savivaldybės aukcionų nerengia, jų kaina nustatoma pagal Registrų centro verčių žemėlapį.
