Finansines institucijas teikti paskolas ūkininkams pradeda stabdyti tai, kad ūkininkų ar bendrovių žemės valdos negali būti didesnės nei 500 hektarų. Toks susilaikymas aiškinamas tuo, kad jei bankams tektų kaip užstatą perimti didesnius sklypus, jie to negalėtų padaryti, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.
„Žemės rinkos požiūriu ribojimas nuosavybės teise valdyti didesnius kaip 500 hektarų plotus mažina šio turto likvidumą, nes sumažėja norinčių bei galinčių ją pirkti skaičius ir turto paklausa. Kartu gali sumenkti žemės, kaip įkeičiamo turto, patrauklumas“, – DNB banko Maisto pramonės ir energetikos verslo departamento vadovas Dalius Darulis.
Tačiau su tuo nesutinka Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas – jis teigia, kad bankai taip stengiasi daryti spaudimą politikams: „Ūkininkai – vieni patikimiausių klientų, o šios kalbos tai tiesiog kredito institucijų spaudimas politikams. 500 hektarų riba – gan rimtas argumentas, tačiau žemės kaina ilgalaikėje perspektyvoje tik didės. Nustebčiau, jei bankams ji staiga taptų netinkamas užstatas“.
