Atsinaujinančios energetikos šalininkai jaučiasi podukros vietoje. Jie kaltina Energetikos ministeriją pagalių kaišiojimu į ratus.
Nors valdžia garsiai skelbia siekianti energetinės nepriklausomybės, akivaizdu, kad pigi rusiška elektra jai naudingesnė.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, įveikus ilgą kliūčių ruožą, buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau poįstatyminių aktų įšalo kol kas niekas negali įveikti.
„Nors įstatymas priimtas, jį taikyti nėra galimybių. Nėra reikalingų teisės aktų. Tad istorija kartojasi – anksčiau vilkino įstatymo priėmimą, dabar – jį įteisinančius teisės aktus“, – situaciją aiškina Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas Artūras Skardžius.
Nėra jokios tvarkos
Poįstatyminius teisės aktus Energetikos ministerija turėjo parengti iki metų pabaigos, tačiau to nepadarė. O ir pats įstatymas, pasak rinkos dalyvių, dienos šviesoje pasirodė visiškai sujauktas.
Pavyzdžiui, už vėjo pagamintą elektrą bandomuoju jėgainės laikotarpiu valstybė moka pagal pageidavimą ir nuotaiką, nes mokėjimo tvarka nėra reglamentuota.
„Nors visas sektorius investavo milijardą litų, sukūrė nemažai darbo vietų, vis tiek valdžia kaišo pagalius į ratus. Neatsižvelgiama, kad tai privačios investicijos“, – piktinosi A. Skardžius.
Žaliosios energetikos puoselėtojai, pasak jo, teikia Energetikos ministerijai įvairius pasiūlymus dėl papildomų teisės aktų. Tačiau daugelis jų keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę.
„Visas atsinaujinančios energetikos sektorius yra podukros vietoje. Mūsų kantrybės taurė jau perpildyta“, – rėžė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.
Į nuomonę neatsižvelgia
Žaliosios energetikos puoselėtojai piktinasi, kad dėl primestos politinės valios Energetikos ministerija tik vaidina demokratiją, o iš tiesų verslininkų nuomonės jiems nereikia.
Pavyzdžiui, energetikai siūlo kitaip skirstyti pinigus, surinktus iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio: iš šio fondo, kurį suberia visi elektros vartotojai, skirti daugiau atsinaujinančiai energetikai.
„Tačiau valdžia labiau suinteresuota milijonus skirti Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, kurioje deginamos tos pačios rusiškos dujos“, – stebėjosi A. Skardžius.
Daugiau kaip 700 mln. litų VIAP fondą skirsto energetikos ministras Arvydas Sekmokas, pasak pašnekovo, tik pagal jam suprantamą tvarką.
Antradienį Energetikos ministerijoje buvo vėl svarstomas žaliosios energetikos rėmimo iš VIAP planas. Valdininkai po diskusijų galiausiai sutiko darsyk įvertinti pateiktas verslininkų pastabas.
Sakydama kalbą 2,5 metų prezidentavimo proga, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė parėmė atsinaujinančios energetikos plėtrą šalyje, bet kartu pagyrė ir Energetikos ministerijos darbą.
„Kas galėtų paneigti, kad Prezidentė negauna teisingos informacijos apie tai, kad Energetikos ministerija iš esmės stabdo, o ne skatina žaliosios energetikos vystymąsi“, – sakė S. Pikšrys.
Nori naudos šiandien
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius įsitikinęs, kad tokią valdžios poziciją galima lengvai paaiškinti.
„Valdžia bijo pernelyg sparčios plėtros, nes už tai reikia mokėti šiandien, o grąža bus jau kitoms kadencijoms. Politikai žiūri tik trumpalaikės naudos, nesižvalgo į ateitį “ , – sakė V. Lukoševičius.
Tai įrodo daugiau nei prieš metus priimtas priemonių skatinimo planas. Jis liko tik popieriuje, o realiai neveikia.
„Importuoti pigią rusišką elektrą valdžiai naudingiau. Tai realūs pinigai šiandien. Šūkiai apie energetinę nepriklausomybę, anot valdininkų, tegul ir lieka šūkiais“, – pažymėjo V. Lukoševičius.
Terminai – juokingi
Sunešioti geležines klumpes. Žaliosios energetikos plėtotojai taip vadina Energetikos ministerijos skiriamą laiką naujiems projektams aptarti.
„Per gerą mėnesį išleidžia kokį nors potvarkį ir duoda dvi dienas jam išnagrinėti ir aptarti. Tai kartojasi nuolat. Manau, tai daroma sąmoningai, norint stabdyti alternatyviosios energetikos plėtrą“, – sakė S. Pikšrys.
Per stebėtinai trumpą laiką atsinaujinančios energetikos puoselėtojai privalo pareikšti savo pastabas. Jų negavusi valdžia prie klausimų daugiau nebegrįžta. Nepriklausomos energijos gamintojai stebisi, kad Energetikos ministerija į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo aptarimą atsiųsdavo privačius teisininkus, kuriems solidžiai mokama iš valstybės biudžeto. Taip dalį savo darbų valdininkai perleidžia kitiems, o kai visa tai reikia įvertinti, laiko neskiria.
„Prie tokių terminų prisitaikyti spėjame. Blogiau yra tai, kad visus mūsų pasiūlymus valdininkai atmeta. Sako – pasišnekėjome, o darysime, kaip mus geriau atrodo“, – piktinosi S. Pikšrys.
Lietuva apgavo Briuselį?
Kodėl atsinaujinančių išteklių plėtra Lietuvoje vis buksuoja, bent jau politiniu lygiu? A. Skardžius mano, kad Lietuvos valdžia Briuseliui pasižadėjo pasiekti pernelyg žemus tikslus.
„Įsipareigojome iš atsinaujinančių išteklių išgauti 23 proc. visos energijos. Šis rezultatas jau pasiektas anksčiau, taigi nebelieka prasmės dar dėl ko nors valdžiai kovoti“, – kalbėjo asociacijos vadovas. Pasak jo, Lietuva tam tikra prasme apgavo ES.
Naujų konkursų neskelbia
Šiandien vėjo pagaminama elektra superkama remiantis dar 2006 m. skelbtais konkursais. Nuo to laiko nepasistūmėjo nei naujų konkursų rengimo tvarka, nei nauji planai.
„Esame ne prašinėtojai, o lygiaverčiai partneriai ir norime, kad tokiais mus laikytų. Dėl to visi pasipiktinę. Stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, kad tik šis verslas nesiplėstų, kad tik nebūtų daugiau gaminama elektros iš atsinaujinančių išteklių“, – pažymėjo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius S. Pikšrys.
Pavyzdžiui, vėjo energetikos sektoriuje, pasak jo, kapitalo grąža yra pernelyg ilga. Todėl esą mažai kas drįsta investuoti didelius pinigus į vėjo energetiką.
„Apskritai šios kadencijos politikai tik stabdo šio sektoriaus plėtrą. Akivaizdžiai matyti, kad yra toks tikslas, kai prioritetu iškėlė naują atominę elektrinę“, – kalbėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas A. Skardžius.
