Europos Komisijai suabejojus dėl bendrovės Vakarų skirtomieji tinklai (dabar – VST) privatizavimo teisėtumo, Lietuvos Vyriausybė suskubo teisintis.
Vakar Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriame tvirtinama, jog 2003 metais VST privatizavimas vyko tiksliai laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų ir nustačius teisingą kainą.
Žinia, šį mėnesį Europos Komisija pradėjo tirti, ar privatizuojant įmonę nebuvo pažeisti Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys laisvą kapitalo judėjimą, ir pareikalavo Vyriausybės pasiaiškinti.
„Privatizuojant skirstomųjų tinklų bendroves Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos nare, o AB Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimas 2003 m. vyko tiksliai laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų”, – rašoma pranešime.
Privatizavimo konkurso nugalėtoja – „Vilniaus prekybos” savininkų įkurta įmonė „NDX energija” – už 77 proc. akcijų paketą sumokėjo 539,8 mln. litų. Tai, anot Vyriausybės, esą „žymiai didesnė suma nei pradinė akcijų paketo pardavimo kaina – 358,8 mln. litų, ir su skoliniais įsipareigojimais – 85 mln. litų”.
Vakarų skirstomuosius tinklus buvo leista privatizuoti tik Lietuvos kapitalo įmonėms. „NDX energijos” pasiūlymas buvo nedaug didesnis nei kito konkurso dalyvio „Achemos”. Išsyk po privatizavimo VST perskaičiavo savo ilgalaikio turto vertę ir nustatė, kad turimas turtas yra vertas 2,39 mlrd. litų – 4 kartus didesnis nei privatizavimo kaina.
Europos Komisija šiuo metu laukia Ūkio ministerijos paaiškinimų, ar privatizavimo sutartis neprieštarauja Europos Sąjungos įsteigimo teisei bei laisvam kapitalo judėjimui. Gavusi atsakymą Europos Komisija spręs, ar reikia pradėti teisines procedūras prieš Lietuvą, taikyti jai sankcijas.
VST savininkai šiuo metu derasi su valstybe dėl Nacionalinio investuotojo kūrimo, kuris turi atstovauti Lietuvai statant naują atominę elektrinę ir elektros jungtis su Lenkija ir Švedija.
