Vyriausybė siūlo negriauti Sabonio botelių Preiloje, o su jų statytojais sudaryti taikos sutartį, teigia Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Aukščiausiasis Teismas anksčiau nusprendė, kad neteisėtai iškilę pastatai turėtų būti nugriauti.
Anot D. Matuliono, Ministrų Kabinetas trečiadienį nusprendė, kad su bendrove „Sabonio klubas ir partneriai“, stačiusia botelius, bei dar 19 pastatų Neringoje statytojais tam tikromis sąlygomis galima sudaryti taikos susitarimus.
„Dėl 20 pastatų yra toks pasiūlymas. Reiškia, kad tie pastatai bus įtraukti į naują Kuršių nerijos tvarkymo planą, kuris bus parengtas iki kovo 31 dienos. (…) Tačiau kai kurių – su sąlygomis, jei statytojas imsis veiksmų“, – kalbėjo Vyriausybės kancleris.
Anot jo, taikos susitarimai – Vyriausybės siūlomas „sprendimas problemai, kurią sukūrė valstybės tarnautojai“.
„Todėl Vyriausybė turi pasiūlyti kažkokį sprendimą, kuris būtų priimtinas visiems. Jei eitume tiesiausiu keliu ir nesiūlytume išeities, nekvestionuojant teismų sprendimų, tai reikštų, kad dėl valstybė dėl valstybės tarnautojų kaltės iš mokesčių mokėtojų pinigų turėtų sumokėti virš 100 mln. litų. Ar esame visi pasirengę mokėti už valstybės tarnautojų padarytas klaidas?“ – teigė D. Matulionis.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, botelio Preiloje savininkai turėtų padaryti tam tikrų pakeitimų, „sugrįžti prie to, kas ten turėtų būti“.
„Planavimo schemoje numatytas uostas žvejams ir atplaukiantiems vandeniu, visa infrastruktūra, kuri reikalinga, įskaitant apnakvydinimo paslaugas, turėtų būti. Be to, infrastruktūra žvejams. Jei būtų sugrįžta prie to, lieka architektūros klausimas. Jie patys ieško architektūrinio sprendimo, norėdami prisitaikyti prie Preilos architektūros, to, kas būdinga šitai gyvenamai vietovei“, – kalbėjo R. Barkytė.
Anot D. Matulionio, jei pastatai būtų griaunami, statytojas galėtų reikalauti kompensacijos iš valstybės, o valstybė tuomet reikalautų atlyginimo iš kaltų asmenų.
„Bei tai teisiškai nepaprastai sudėtingas kelias“, – pridūrė kancleris.
D. Matuliono teigimu, dėl kai kurių pastatų – poros kompleksų Juodkrantėje ir vieno pastatų komplekso Preiloje, kuriuose pažeidimai, ekspertų vertinimu, yra per dideli, kad būtų sudaroma taikos sutartis, sprendimai dar nepriimti.
„Dėl to ir vyko diskusija, kadangi tai ateityje bus susiję su galimomis kompensacijomis iš valstybės biudžeto. Galutinis sprendimas nepriimtas, jis bus sausio 9 dieną. Vyrauja nuostata, kad neišvengsime to (griovimo – lrt.lt), nes čia taikos susitarimai sunkiai įmanomi“, – sakė jis.
R. Baškytė teigė, kad darbo grupė vertino 40 atvejų, kuriuos suskirstė į penkias grupes.
Pirmai grupei priskirti tie pastatai, kurie turėtų būti griaunami.
„Motyvacija tokia – šiose vietose niekada nebuvo jokių pastatų, ir jų atsiradimas niekada nebuvo numatytas jokiais planavimo dokumentais“, – aiškino R. Baškytė.
„Tai pastatai Rėzos g. 1, vadinamieji jachtininkų viešbučiai ir restoranas, druskų sandėlis ir vadinami baobabai – trys pastatai Preilos automobilių stovėjimo aikštelėje“, – vardijo ji.
Antroje grupėje, pasak jos, yra vertingiausiose teritorijose stovintys pastatai, kuriuos rekonstruojant atsirado tokie naujadarai, kurie ten būti neturėtų.
„Todėl šie pastatai turėtų būti dalinai nugriauti, perstatyti, performuoti ir pan.“, – sakė ji.
„Trečioji grupė – pastatai, kurie gali būti, bet įgyvendinimo procese buvo padaryta daug klaidų: pakeista architektūrinė išvaizda, prarasta naudojimo funkcija ir kt. Tai tokiais atvejais objektai galėtų būti, bet turėtų būti sugrįžta prie pirminis funkcijos, pakeista išvaizda“, – vardijo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė.
Ketvirtai grupei, anot jos, priskirti objektai, kurie nėra vertingiausiose teritorijose, bet jų tūriai, pasiektas užstatymas niekada negalėtų būti didinamas.
Penktai grupei priskirti pastatai, kurie paliekami tokie, kokie yra, bet jei būtų nuspręsta juos rekonstruoti, jų tūriai turėtų būti mažinami.
Anot jos, darbo grupė buvo pasiūliusi sudaryti taikos sutartis dėl pastatų, priskiriamų 3–4 grupei, tačiau galėtų būti įtraukta ir 2 grupė, jei savininkai sutiktų padaryti tam tikrus pakeitimus.
„Jei jie sutiktų pertvarkyti pastatus taip, kaip jie turėtų būti pertvarkyti, tada galima eiti ir taikos sutarties keliu“, – kalbėjo R. Baškytė.
Neringos meras Antanas Vinkus prašo institucijų, kalbančių apie neteisėtai Kuršių nerijoje iškilusių pastatų griovimą, pergalvoti savo sprendimą.
„Mes labai prašome Vyriausybės priimti kompromisinį sprendimą, kad nereikėtų griauti. Kalbame apie viešą interesą. Preliminariai paskaičiuota, kad pastatų nugriovimas kainuos apie 40 mln. litų. Vykdant statybas pažeistas viešasis interesas, bet ar dabar, kai esant dabartinei ekonominei situacijai iš mokesčių mokėtojų pinigų valstybė turės mokėti, ar čia ne viešas interesas yra? Čia tokia dilema“, – kalbėjo meras.
Anot jo, numatomus griauti pastatus būtų galima panaudoti ir kitoms reikmėms – socialiniam būstui ar jachtklubui.
„Šiuo metu griovimas to, kas pastatyta, būtų psichologinis vandalizmas. Mes, Neringos bendruomenė ir taryba, laikomės pozicijos, kad turime šiuo metu kurti, o ne griauti“, – sakė A. Vinkus.
