Search
Close this search box.
Anza

Virš būsto rinkos – Damoklo kardas

Žinios, kad Latvijoje ir Estijoje neva prasidėjo nekilnojamojo turto rinkos griūtis, šio verslo atstovų bei analitikų teigimu, ypatingos įtakos Lietuvai neturėtų padaryti.

Teigiama, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovės dirba ties savikainos riba, o ir būstų mūsų šalyje pastatoma kur kas mažiau nei Estijoje bei Latvijoje.

Užvakar buvo paskelbta, kad Estijoje peržengta kainų kritimo riba, už kurios neva oficialiai prasideda nekilnojamojo turto rinkos griūtis. Pranešta, kad sausio 7 d. nekilnojamo turto kompanija „YIT Ehitus” savo pardavinėjamų objektų kainą sumažino 27 proc. – daugiau nei 15 mln. kronų, o sausio 17 d. – dar per pusę nuo buvusios kainos – daugiau nei 33,6 mln. kronų.

Banko „DnB Nord” vyresniąją analitikę Jekateriną Rojaką vakar pasiekė žinios, jog Latvijoje viena iš nekilnojamojo turto plėtros kompanijų naujos statybos objekte kainas sumažino 20 proc. Tačiau ši kompanija esą akcentavo, kad naujoji kaina nėra lygi savikainai ar net mažesnė už ją – nuolaida padaryta pelno sąskaita.

„Mūsų turimi duomenys rodo, kad analogiška veikla užsiimančios Lietuvos kompanijos dirba ties savikainos riba, tad jos neturi galimybės elgtis taip, kaip estiškos ar latviškos firmos. Dar nėra konkrečių statistinių duomenų, tačiau bendrovių atstovai, su kuriais mes bendraujame, jau sako, kad nebėra statybininkų deficito, tačiau jiems vis dar reikia mokėti kosminius atlyginimus. Jei atsirastų dar didesnė šių darbuotojų pasiūla, atsirastų galimybė mažinti algas, o kartu ir ekonominės prielaidos mažinti savikainą”, – sako J. Rojaka.

Visgi ji pripažįsta, kad išlieka svarbu ir psichologinis aspektas, kaip žinios iš Estijos ir Latvijos paveiks tuos, kurie ketina parduoti būstus. Anot jos, kad egzistuoja sąstingis rinkoje rodo ir Registrų centro duomenys – kai kuriuose regionuose lyginant su tais pačiais praėjusių metų laikotarpiais sandorių sumažėjo net 60-70 proc.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus” Klaipėdos skyriaus vadovas Gediminas Valantinas nesiryžo prognozuoti, kokios įtakos gali turėti iš Estijos sklindančios žinios.

„Šiaip būsto kainų mažėjimas fiksuojamas beveik visoje Europoje. Estijoje, Latvijoje kainų kritimas pastebėtas jau pernai metų pabaigoje, tačiau Lietuva tradiciškai laikosi stabiliau. Šiuo metu rinkoje tęsiasi stabilizacijos laikotarpis, tačiau kainos išlieka aukštos. Yra pavienių atvejų, kai žmonės, dėl įvairių priežasčių norintys skubiau parduoti sklypą ar būstą, šiek tiek nuleidžia kainas. Pavyzdžiui, už butą, vietoje anksčiau prašytų 350 tūkstančių nori gauti tik 320. Tačiau tai tikrai nėra tendencija”, – sakė G. Valantinas.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, ekonomistas Kęstutis Glaveckas vakar portalui vz.lt tvirtino, jog „nekilnojamojo turto burbulas orą leidžia gana sparčiai ir per pusmetį būsto kainos turėtų kristi penktadaliu”.

„Blefas ir interpretacijos”

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas DARGIS:

„Dėl žinių iš Estijos visų pirma reikia pasakyti, kad nėra aišku, kas yra pirminis šaltinis ir ką reiškia „oficialiai” prasidėjo krizė? Aš tai vertinu kaip blefą ir interpretacijas. Estijos ir Lietuvos situacija skiriasi iš esmės. 2006 metais Lietuvoje tūkstančiui gyventojų buvo pastatyta 2,1 buto, o Estijoje – 6,7. Dar nėra duomenų apie statybos mastus pernai, tačiau jie tikrai kardinaliai nesiskirs. Taigi kainų pokyčiai Estijoje gali būti dėl perprodukcijos, ko pas mus tikrai nėra.

Pirkėjai, aišku, vertina žinias ir per emocinę prizmę, tačiau būstai Lietuvoje perkami ir toliau. Gal lėčiau, kas verčia projektų plėtotojus pakoreguoti savo planus, tačiau žymaus būstų kainų kritimo tikrai nebus.

Šiuo metu pasaulio akcijų rinkose kilus akcijų krizei netgi galima prognozuoti, jog pinigai iš akcijų bus permetami į nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, Britanijoje, akcijos krenta, o būsto kainos ne. Galbūt į tai reaguodami bankai kintamas palūkanas šioje šalyje yra nustatę ties 5,5 procento riba, o fiksuotos penkeriems metams siekia tik 4,9 proc. Tai irgi yra indikatorius, leidžiantis daryti atitinkamas išvadas.”

TAIP PAT SKAITYKITE

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Ruukki Lietuva

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu

www.statybajums.lt