„Vilniaus energija”, išsinuomojusi sostinės šilumos ūkį ir už tai žadėjusi milijonines investicijas, dabar papurtyti piniginę siūlo pačiai Vilniaus savivaldybei.
Ketvirtadienį vyksiančiame pasitarime verslininkai ketina aptarti investicinius projektus. Kalba sukasi apie 400 mln. litų – tiek pinigų esą reikia eksploatuojamose elektrinėse įdiegti vadinamuosius taršos filtrus.
Apsispręsti dėl beveik pusės milijardo litų investicijų turėtų savo turtą privatininkams perleidusi šeimininkė – sostinės savivaldybė.
Sumokėti turės vartotojai
„Reali situacija yra tokia: Vilniaus II elektrinė pastatyta dar karo belaisvių po Antrojo pasaulinio karo, III elektrinė paleista prieš 20 metų. Technologiškai abi yra pasenusios. 2016-aisiais ir vieną, ir antrą arba reikės uždaryti, arba pakloti ant stalo daugiau kaip 400 mln. litų. Iki šiol niekas nenorėjo šito girdėti”, – aiškino R. Germanas.
Iš tiesų kalbama ne apie „Vilniaus energijos” naudojamų elektrinių renovavimą, bet apie kaminų taršos filtrus, leidžiančius, nenusižengiant Europos Sąjungos (ES) direktyvoms, energijos gamybai deginti aplinką teršiantį mazutą, o ne gamtines dujas.
„Šeimininkai tegul apsisprendžia, ką jie darys. Ar ieškos pinigų filtrams, kas yra numatyta, norint nestabdyti elektrinių, ar iš viso sugalvos jas nugriauti ir pastatyti naujas. Viskas jų rankose”, – dėstė „Vilniaus energijos” vadovas.
R. Germanas taip pat tikina, kad šių investicinių planų negalima sieti su bendrovės siekiais didinti šilumos tarifus – tai tiesiog susijusios problemos, kurias reikia spręsti tuo pačiu metu.
Pasak jo, ankstesnė Vilniaus valdžia, kurioje dominavo „Tvarkos ir teisingumo” partijos atstovai, blokuodama siekius didinti šilumos kainą privedė prie to, kad bendrovei susikaupė 127 mln. litų skolų už perkamas dujas.
Dujos pinga
Būtent skolomis dujų tiekėjams „Vilniaus energija” grindžia prašymą didinti mokesčius už šildymą Vilniaus mieste. Žinia, prieš šį šildymo sezoną kainos vilniečiams jau buvo pakeltos – nuo rudens šildymas brango net 53 proc., iki 22,56 cento už kilovatvalandę. Tačiau, „Vilniaus energijos” teigimu, kaina, brangstant gamtinėms dujoms, buvo perskaičiuota pavėluotai, todėl bendrovei susikaupė milijonai nuostolių.
Teigdama, kad dėl laiku nepadidintų tarifų neturi lėšų atsiskaityti su tiekėjais už dujas, „Vilniaus energija” jau praėjusių metų pabaigoje informavo Valstybinę energetikos inspekciją prie Ūkio ministerijos apie tai, kad pradėjo deginti rezervinį kurą – mazutą. Pagal galiojančius įstatymus šilumos tiekėjai privalo turėti kuro rezervą 30-čiai dienų – ekstremaliems atvejams, pavyzdžiui, nutrūkus gamtinių dujų tiekimui.
Pasak „Vilniaus energijos” laikinojo vadovo R. Germano, bendrovė rezervinį kurą ketina deginti ir toliau.
„Visos šilumos tiekimo įmonės gavo dujų tiekėjo laišką, kuriame, išvertus į buitinę kalbą, sakoma: tik pabandykite nesusimokėti – iš karto nutrauksime tiekimą. Mes negalėjome šaldyti miesto”, – tikino R. Germanas.
„Vilniaus energijos” vadovas, kalbėdamas su LŽ, negalėjo prisiminti, kurie dujų pardavėjai – „Lietuvos dujos” ar pagrindinė jų bendrovės tiekėja „Dujotekana” – šilumos gamintojams grasina ultimatumais.
Kaip tikino „Lietuvos dujų” atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė, šios bendrovės vadovai kategoriškai atmeta teiginius, kad su klientais jie bendraujantys ultimatumų kalba.
Kažin, ar šiuo atveju ultimatumus kelia ir „Dujotekana”. Dujininkai tvirtina, kad praėjusių metų spalį piką pasiekusios gamtinių dujų kainos pastebimai tirpsta, todėl klientams neturėtų sudaryti sunkumų išlyginti praradimus per naujus pirkimus.
Nuostoliai ir pelnas – šalia
Vilniaus savivaldybė, kurią, kaip šeimininkę, „Vilniaus energija” atakuoja deklaruojamais nuostoliais, nuogąstauja negalinti žinoti realios padėties, nes šiuo metu jai tenka pasikliauti ne oficialiais dokumentais, bet šilumos tiekėjų argumentais.
Abejonių kelia ir tai, kad 2007-aisiais „Vilniaus energija”, gaminanti ne tik šilumą, bet, pirmiausia, elektros energiją, iš šios šakos gavo per 30 mln. litų pelno.
„Vilniaus energija” neužsimena ir apie dar vieną pajamų šaltinį: vien 2007-aisiais, elektros ir šilumos gamybai naudodama gamtines dujas ir dėl to sutaupiusi taršos kvotas, skiriamas mazutą deginančioms įmonėms, jas pardavusi gavo apie 150 mln. litų pajamų.
Kaip teigiama, būtent šias lėšas per kelerius metus būtų galima atidėti „Vilniaus energijos” naudojamų elektrinių taršos filtrams įrengti, nesiūlant milijoninių sumų ieškoti Vilniaus savivaldybei.
„Rubicon” šešėliai
Prancūzai, itin aktyviai remti tuometinio sostinės mero Artūro Zuoko, į Vilniaus šilumos tinklus žadėjo investuoti 564 mln. litų, modernizuoti šilumos sistemas ir išlaikyti stabilią šilumos kainą.
Mero ir jo rėmėjų nesustabdė tuo metu paskelbtos grėsmingos Valstybės kontrolės išvados: sutartis su „Dalkia” neatitinka įstatymų reikalavimų ir gali būti žalinga miestui.
Kontrolieriams nerimo sukėlė sutarties punktas, pagal kurį, pasibaigus nuomos sutarčiai, Vilniaus savivaldybė turės atpirkti privačios bendrovės investicijas į sostinės šilumos ūkį.
Nuosaikus meras
Vos prieš porą savaičių į Vilniaus mero kėdę atsisėdęs konservatorius Vilius Navickas, nepaisydamas naujosios sostinės valdančiosios koalicijos garsių deklaracijų kovoti su „rubikoniada”, „Vilniaus energijos” pretenzijas vertina labai nuosaikiai.
„Jeigu „Vilniaus energijos” siūlymai bus naudingi miestui ir vilniečiams – labai gerai. Aš noriu inventorizuoti visas problemas ir rasti jų sprendimus. Įsivaizduoju, kad daug dalykų buvo paversti politinių karų instrumentais”, – kalbėdamas apie šį ketvirtadienį laukiamą susitikimą su šilumos tiekėjais aiškino jis.
Tuo metu jo pavaduotoju tapęs Liberalų sąjūdžio atstovas Vidmantas Martikonis – kur kas kategoriškesnis.
V. Martikonio teigimu, sutartis dėl Vilniaus šilumos ūkio nuomos turi būti radikaliai peržiūrėta: keičiami kainos formavimo principai, įtraukta savivaldybės teisė įvertinti sąnaudas.
