Sostinės valdžia neišmano matematikos arba nieko nepasimokė iš skandalingos buvusio vicemero Evaldo Lementausko istorijos. Valdininkai iš dviejų projektų kažkodėl renkasi tą, kuris yra keliais milijonais litų brangesnis. Vilniaus Balsių gyvenvietės bendruomenė ne pirmus metus laukia mokyklos. Savivaldybė pristigo lėšų mokyklai statyti, tačiau pasirašydama koncesijos sutartį pasirodė stebėtinai išlaidi.
Savivaldybė lėšų mokyklai statyti neturėjo, tad pernai buvo nutarta, kad ji bus statoma pagal koncesijos principą.
Tai yra objektą pastatys privatus investuotojas, o valdžia per 25 metus padengs statybos ir priežiūros išlaidas.
Tačiau lėšų naujai mokyklai neturinti sostinės valdžia pasirodė stebėtinai išlaidi.
Iš konkurse besivaržiusių dviejų bendrovių favorite ji pasirinko Telšių statybos įmonę „Vėtrūna”, kuri siekia kasmet iš savivaldybės gauti po 13,4 mln. litų.
Kita bendrovė – „City Service” – mokyklos statymo ir priežiūros paslaugą įvertino kur kas kukliau – po 10,7 mln. litų kasmet, tačiau savivaldybė šią pretendentę iš konkurso nutarė pašalinti.
Turtuoliai ar vargšai?
Pasirodo, 2,7 mln. litų skirtumas pinigų stokojančiai valdžiai – lyg lašas jūroje. Kaip ir tie 67,5 mln. litų (tokia suma susikauptų per 25 metus).
„Jeigu miestui ši suma atrodo menka, tuomet nesuprantu, kas jam yra svarbu. Juk reikia remontuoti gatves, atnaujinti pastatus, mokyklas”, – sunkiai suvokiamu sprendimu piktinosi „City Service” generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas.
Vilniaus mokykloms ir vaikų darželiams atnaujinti šiais metais Vilniaus savivaldybė skyrė vos 14 mln. litų.
Rezultatus žinojo iš anksto
Konkursą Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė šių metų sausio viduryje.
Vokus, kuriuose buvo besivaržančių bendrovių siūlymai, speciali komisija atplėšė balandžio 21 dieną.
Tiesa, miesto meras „tvarkietis” Juozas Imbrasas konkurso rezultatus žinojo iš anksto – balandžio viduryje, kelios dienos iki atplėšiant vokus, Balsių gyventojams jis paskelbė, kad mokykla iškils. Maža to – politikas užsiminė, kad jau yra žinomas rangovas.
Meras tąkart netiesiogiai prisipažino, kad konkursas yra neskaidrus, o nugalėtojas žinomas iš anksto.
Reikalavimai kelia įtarimų
„Įtarimų dėl konkurso skaidrumo kelia ir neracionaliai parinkti Balsių mokyklos statybos sprendimai, ir numatyta diegti įranga.
Tai gerokai didina projekto kainą, tačiau nepagerina naudojimosi pastatu sąlygų”, – kalbėjo Baltijos šalių pastatų ūkio valdymo rinkos lyderės „City Service” vadovas Ž. Lapinskas.
Kai kurie konkurso reikalavimai išties atrodo įtartinai. Pavyzdžiui, įrengti 2,5 tūkst. litrų jūrinį akvariumą, brangią informacinę švieslentę, kuri būtų labiau tinkama didžiosioms arenoms, ir vitrininius langus.
Be to, numatoma kas trejus metus visiškai atnaujinti informacinių technologijų ūkį – pakeisti kompiuterius.
„Žinoma, būtų šaunu visa tai turėti mokyklose.
Bet numatyti tokius dalykus, kai Lietuva išgyvena ne pačius geriausius laikus, galbūt per didelė prabanga?
Tai tas pat, jei žmogus, uždirbantis pustrečio tūkstančio litų per mėnesį, išsimokėtinai įsigytų „Mercedes” ir kas mėnesį už jį mokėtų po 2300 litų”, – svarstė Ž. Lapinskas.
Ketina ieškoti teisybės
Įmonės vadovas tikino, kad jų bendrovė, derėdamasi su savivaldybe, galėtų statybų ir priežiūros kainą sumažinti daugiau nei 2 mln. litų.
Tam reikėtų atsisakyti kai kurių prabangos elementų, tačiau pastato kokybė ir mokyklos funkcionalumas nesumažėtų.
„City Service” vadovai įsitikinę, kad konkursas vyko neskaidriai. Siekdami tai pagrįsti, jie nutarė kreiptis į Valstybės kontrolę.
Keli milijonai – smulkmena?
Kad projekto kaina – lemiantis veiksnys konkurse, pripažino ir Vilniaus mero patarėjas bei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
„Rezultatai dar neaiškūs. Abu verslo planai – įdomūs, o vienas – ypač įdomus. Pirmąkart tokį mačiau. Kaina? Truputį skiriasi. Bet skirtumas nėra esminis”, – apie beveik 3 mln. litų skirtumą praėjusią savaitę kalbėjo mero patarėjas.
Tiesa, jis pripažino, kad per 25 metus iš tiesų susidarys nemenka suma.
„Tačiau jei derybų metu įmonė atsisakys kai kurių verslo plano punktų, suma sumažės”, – įsitikinęs R. Žemaitaitis.
Šiandien Viešųjų pirkimų komisija turėtų galutinai nuspręsti, ką kvies derėtis dėl Balsių mokyklos statybos ir priežiūros.
Tiesa, tos pačios komisijos protokole, surašytame liepos 2-ąją, matyti aiškus sprendimas: atmesti bendrovės „City Service” sprendimą ir pasikviesti derybų „Vėtrūną”. Jį pasirašė ir komisijos pirmininkas R. Žemaitaitis.
Projektai įvairūs, veikėjai – tie patys
Telšių statybos bendrovė „Vėtrūna” siejama su pašalintu prezidentu Rolandu Paksu, kurio partijos narys šiuo metu vadovauja Vilniaus savivaldybei.
Ši bendrovė pelnė teisę vykdyti ne vieną valdžios palaimintą statybų projektą Vilniaus mieste – statyti administracinį prokuratūrų pastatą, Registrų centrą ir rekonstruoti Nacionalinę dailės galeriją.
„Vėtrūna” labiausiai pagarsėjo Registrų centro pastato statybomis.
Buvo pastatytas gerokai aukštesnis pastatas nei numatyta. Registrų pastato istorija domėjosi Seimo Antikorupcijos komisija ir Generalinė prokuratūra.
„Vėtrūna”, kuri priklauso telšiškiui Vytautui Baniui, yra ir šįmet pavasarį pradėjusios veikti radijo stoties „Laisvoji banga” savininkė.
Nors stoties atstovai neigia sąsajas su partija „Tvarka ir teisingumas”, jos – akivaizdžios.
Radijo stočiai vadovauja buvusi R.Pakso atstovė spaudai Jūratė Overlingienė.
„Laisvosios bangos” pristatyme dalyvavo vos keli politikai – tarp jų R.Paksas ir Juozas Imbrasas.
