Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, kad Lietuvos santykiai su Rusijos dujų milžinu „Gazprom“ turėtų pereiti į civilizuotus rinkos santykius, o tam postūmį galėtų suteikti kitąmet Rusijoje vyksiantys prezidento rinkimai.
Ketvirtadienį žurnalo „Valstybė“ surengtoje konferencijoje „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“ ministras pripažino, kad „Gazprom“ nesijungia prie bendrovės „Lietuvos dujų“ išskaidymo plano, kuriam pritarė didžiausias „Lietuvos dujų“ akcininkas Vokietijos bendrovė „E.ON Ruhrgas International“.
„Derybos buvo ilgos, tačiau jos baigėsi sėkmingai. Tikimės, kad „Gazprom“ parodys išmintį ir prisijungs prie šio plano. Prielaidos tam tikrai yra ir, aš manau, kad mes turėtume pereiti į civilizuotus rinkos santykius atsisakant vienos pusės diktato. Galbūt tai neįvyks šiais metais, galbūt tai neįvyks kitų metų pradžioje, tačiau, manau, kad yra prielaidų tikėtis, jog toks postūmis gali įvykti po Rusijoje vyksiančių rinkimų kitų metų pavasarį“, – vylėsi A. Sekmokas.
Kitais metais skelbiama, kad po rinkimų į Rusijos prezidento postą turėtų sugrįžti dabartinis premjeras Vladimiras Putinas.
Vyriausybės patvirtintame plane numatyta, kad „Lietuvos dujų“ veiklų ir nuosavybės atskyrimas turi būti baigtas lygiai po trejų metų – 2014 m. spalio 31 d.
Planuojama, kad turėtų būti sukurta antrinė „Lietuvos dujų“ bendrovė – perdavimo sistemos operatorius, kuri valdys magistralinius dujotiekius. Pagrindiniu šios bendrovės akcininku planuoja tapti valstybė.
DELFI primena, kad Lietuva nusprendė įgyvendinti Trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą, kuriame numatyta, kad vienas akcininkas negali valdyti ir dujų gamybos, ir perdavimo, ir skirstymo. Šių nuostatų įgyvendinimas įtvirtintas Seimo priimtame Gamtinių dujų įstatyme.
„Gazprom“ yra padavusi į Lietuvą į Stokholmo arbitražą, kad šis uždraustų Lietuvos teismams spręsti bylą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo. Energetikos ministerija šį žingsnį vertina kaip norą daryti spaudimą dėl dujų sektoriaus pertvarkos. Savo ruožtu Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Gazprom“ esą nesąžiningai nustatomų dujų kainų. Šiuo metu už dujas Lietuva moka vieną didžiausių kainų Europoje ir neturi galimybių jų gauti iš kitur.
Šiuo metu, „Lietuvos dujų“ pateikiamais duomenimis, 2009 m. pabaigoje 38,9 proc. jos akcijų valdė „E.ON Ruhrgas International“, 37,1 proc. – „Gazprom“, 17,7 proc. – Valstybės turto fondas, 6,3 proc. – smulkieji akcininkai.
Iš Lietuvos Vyriausybės šios bendrovės akcijų „E. ON Ruhrgas International“ nusipirko 2002 m., o „Gazprom“ – 2004 m.
Šiuo metu už dujas Lietuva moka vieną didžiausių kainų Europoje. Vienintelis jų tiekėjas yra „Gazprom“.
