Gėlės, kurių Klaipėdos želdynuose galėtų būti daugiau nei yra – miestui per brangus malonumas. Biudžeto lėšas suryja piktžolių rovimas ir kiti einamieji želdynų tvarkymo darbai.
„Gėlių lietus žiedais svaigina, gėlių lietus gatves skandina”, – norėtųsi, kad ši dainos ištrauka atspindėtų Klaipėdos gražumą. Bet iki vasarą žydėte žydinčių Europos miestų, kad ir kaimynininėje Latvijoje esančių Liepojos ir Ventspilio, mūsų uostamiesčiui kol kas reikia stiebtis.
Kol valdininkai skaičiuoja pinigus, jaukumas ir gėlių auginimas imamas propaguoti pilietinėmis akcijomis. Tuo metu Klaipėdos parkų ir skverų veidas galbūt pasikeis tik per kelerius metus – atgaivinti pamirštas poilsio zonas ir prikelti jas naujam gyvenimui Savivaldybę įpareigoja naujas įstatymas.
Trūksta lėšų
Anot Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, norėtųsi, kad mieste gėlių būtų kuo daugiau. Tačiau jos esančios brangios, o perstruktūruoti apželdinimui skiriamų lėšų trumpalaikio grožio naudai negalima – tada nukentėtų einamieji želdinių priežiūros darbai. Nebeliktų pinigų medžiams genėti, sausuoliams šalinti, žolei šienauti.
Šiemet želdynų atkūrimui pagal Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programą skirta 65 tūkst. litų. Apie 20 tūkst. litų jau išleista – pasodinta naujų medžių įvairiose reprezentacinėse miesto vietose.
„Teatro aikštėje pasodinta svyruoklinė guoba, skvere prie „Meridiano” – bukas ir kadagys, Lietuvininkų aikštėje – kaštonas ir taip toliau”, – iš viso per dešimtį pozicijų išvardijo vedėja.
Miesto želdinių ir žaliųjų plotų, medžių, vejų ir gyvatvorių sodinimui ir priežiūrai, kurią atlieka bendrovė „Klaipėdos želdiniai”, skirta 996 tūkst. litų. Gėlynams skirta 150 tūkst. litų.
„Šie pinigai palyginti nedideli. Be to, pats laikas rekonstruoti esamus gėlynus, sukurtus sovietmečiu. Kol kas kompensuoti šiuos trūkumus mėginame pirkdami geros kokybės efektingas gėles. Bent jau Atgimimo aikštė atrodo tikrai gerai”, – sakė I. Šakalienė.
Gėlių laivas
Modernios gėlynų formos, pavyzdžiui, vadinamosios gėlių skulptūros Klaipėdoje – jau nebe naujovė. Gegužės 9-osios, Europos dienos, proga Atgimimo aikštę papuošė gėlių laivas – karkasinė skulptūra, kurią suprojektavo skulptorius Jurgis Malinauskas. „Klaipėdos želdiniai” karkasą užsodino gėlėmis.
Savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus, Europos informacijos centro „Europe Direct” ir europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo iniciatyva bei lėšomis įgyvendintas projektas atsiėjo 22 tūkst. litų.
Anot Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjo Liutauro Kraniausko, kurį laiką pasigrožėję naujuoju aikštės akcentu, šiuo metu projekto iniciatoriai sprendžia naują klausimą.
Laive auga našlaitės, kurios birželį nužydės. Jų vieton norima pasodinti vešlesnių sezoninių gėlių – gebenių, petunijų ir kitų. Vadovaujantis parengta sąmata, tai atsieitų 15 tūkst. litų.
„Planuojame kreiptis paramos į verslininkus, siūlydami naudotis laivo vėliavėlėmis kaip vieta logotipams. Jeigu nieko neišeis ir pinigų nesurinksime, laivas bus demontuotas, o kitiems metams rengsime bendresnį tokio tipo skulptūrų projektą”, – sakė L. Kraniauskas.
Anot vienos iš akcijos dalyvių, „Europe Direct” centro vadovės Dalios Urbutytės, šiuo projektu norėta atkreipti miestelėnų dėmesį į galimybę patiems puošti savo aplinką.
„Pradėkime kiekvienas nuo savo kiemo, ir pamažu miestas taps gražesnis”, – sakė pokalbininkė.
Nedarykime darželių
Miesto vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis pasisako už gėlių gausą mieste. Ne viską turi daryti valdžia, mano specialistas. Tačiau persistengti puošiant aplinką jis nepatartų.
„Siūlyčiau atsisakyti širdžiai mielų darželių daugiabučių kiemuose, – sakė dailininkas. – Derėtų laikytis saiko. Tad raginčiau tuo pasirūpinti ir namų bendrijas.”
Bendrovės „Klaipėdos želdiniai” direktorius Gediminas Valašinas teigia, kad idėjų gražiems akcentams netrūksta, tačiau lėšų stoka verčia suktis iš padėties. Be to, minčių apie taupymo pranašumus kelia ir tautiečių linksmybių tradicijos.
„Gėlės kainuoja brangiai. Tačiau Jūros šventės ar kitų masinių renginių svečiams jų kaina – nė motais. Išgėrusiam žmogui sudėtinga paaiškinti, kad jis neturėtų trypti gėlynų arba karstytis stulpais, laužydamas gėles pakabinamuose vazonuose, – nuogąstavo G. Valašinas. – Po Jūros šventės neaišku, ar sodinti gėles iš naujo, ar ne – mat po mėnesio jau ateina ruduo, baigiasi žydėjimo laikas.”
Latvių tradicijos
Vienas iš Baltijos uostų – Latvijos miestas Ventspilis, kuriame gyvena šiek tiek per 40 tūkst. žmonių – tvarkingumu, subtiliais meniniais akcentais, želdynais ir gėlių kilimų festivaliu garsėja už savo šalies ribų.
Pasak Ventspilio miesto Komunalinės valdybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo Edgaro Purinio, tradicija rūpintis miesto želdiniais pradėta palyginti neseniai – XX a. paskutiniajame dešimtmetyje.
„Tuomet buvo atkreiptas dėmesys į želdinių priežiūrą. Darbo ėmėsi miesto vyriausiasis architektas ir vyriausiasis sodininkas. Jie kuria metinius projektus, kurių tikslas – kad mieste bet kuriuo sezonu būtų jį atitinkančių gyvų augalų”, – pasakojo E. Purinis.
Įgyvendinti Savivaldybės įstaigos sumanytus projektus patikima konkurso būdu parinktoms apželdinimo įmonėms.
Iš užsienyje vykstančių parodų parsivežta ir vadinamųjų gėlių piramidžių, arba tūrinių stovų vazonams, idėja. Jie džiugina miesto gyventojų ir turistų akį šiltuoju sezonu. Vasarą Ventspilį papuošia apie 50 tokių gėlių skulptūrų. Gėlėmis puošiami ir gatvių apšvietimo stulpai. Anot E. Purinio, stengiamasi pritaikyti visas originalias ir šiuolaikiškas apželdinimo idėjas, mat jų dėka miestas atrodo ypač jaukus.
Per metus visiems apželdinimo darbams, miesto želdynų priežiūrai ir augalams pirkti skiriama ne tiek jau ir daug – arti 100 tūkst. latų (apie 500 tūkst. litų).
Baltijos gėlių kilimų festivalis tapo Ventspilio vizitine kortele. Kasmetis renginys vyksta miesto gimtadienio šventės, kuri minima rugpjūtį, metu. Šiemetinio festivalio tema – Olimpinės žaidynės.
E. Purinio teigimu, vandalizmo problema aktuali ir Ventspilyje, tačiau labiau už gėles kliūva gatvių inventoriui ir vitrinoms.
„Drįsčiau teigti, kad žmonės priprato prie tvarkingų gražių gatvių ir jas vertina”, – sakė pokalbininkas.
Saugo įstatymas
Daugiausia lėšų Klaipėdoje skiriama želdinių reguliariajai priežiūrai. Tačiau didžiosioms žaliosioms zonoms – parkams bei skverams – jų vėlgi pritrūksta. Tik nedaugelis sovietmečiu įkurtų uostamiesčio parkų dabar gali pasigirti tvarka, patrauklumu, o tuo pačiu – ir saugumu.
Situacija turėtų keistis, kadangi šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Želdynų įstatymas, kuris turi padėti keisti želdinių tvarkymo įpročius. Naujasis teisės aktas turi nuraminti tuos gyventojus, kurie baiminasi, kad skverelis už lango gali vieną dieną virsti statybviete: įstatymas užkerta kelią želdynų naikinimui, apsaugo teritorijas nuo užstatymo.
Be kita ko, jis įpareigoja savivaldybes rengti želdynų ir želdinių tvarkymo, kūrimo ir veisimo programas penkeriems metams. Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, ilgalaikis planavimas padės sukoordinuoti visų skyrių veiksmus.
Uostamiestis savo programą jau parengė, tačiau miesto Taryba jos dar nėra svarsčiusi – projektas derinamas su įvairiais Savivaldybės skyriais. Tarybai pritarus, bus paprasčiau planuoti lėšas programos įgyvendinimui metinio biudžeto skirstymo metu.
Šiuo metu įgyvendinamas pirmasis programos tikslas – įrengti papildomas želdynų teritorijas pietinėje miesto dalyje. Dabar tvarkomas Žardės tvenkinys ir jo prieigos. Šiems darbams pagal Aplinkos apsaugos programą skirta 500 tūkst. litų. Vėliau bus atliekama kitų miesto žaliųjų zonų inventorizacija, senųjų sutvarkymas ir naujųjų įrengimas.
Sutvarkyti didžiausią miesto piktžaizdę – apleistą Poilsio parką – ir vasaros estrados teritoriją planuojama 2009-aisiais.
Po sovietmečio – spraga
Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Kristina ULKIENĖ
Vienas iš opių klausimų yra želdynų ir atskirų želdinių priežiūra valstybinėje žemėje. Tenka pripažinti, kad visiškai pamiršti tokie želdinių priežiūros miestuose ir miesteliuose darbai kaip medžių ir krūmų laistymas, medžių ir krūmų tręšimas, suplūkto dirvožemio purenimas, medžių ir krūmų šiltinimas, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūra, vejų ir gėlynų priežiūra.
Kažkada, prieš 20 metų, viskas tarp medžių būdavo perkasama, sodinamos gėlės. Šiems darbams įgyvendinti buvo organizuojamos įvairios moksleivių, studentų, kareivių talkos. Šiandien suplūktas dirvožemis net apie medžius nepurenamas. Labai trūksta vejų, gėlynų gyvenamųjų namų kiemuose.
Želdynų ir želdinių priežiūra – daug darbo, laiko sąnaudų ir pinigų reikalaujantys darbai, tačiau tik gerai prižiūrimi jie atliks ekologinę, estetinę ir kitas funkcijas. Minėtiems darbams savivaldos institucijos turėtų numatyti lėšas.
