Naujos bažnyčios atsiradimo uostamiestyje link žengtas dar vienas žingsnis – vakar Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui pristatyti bažnyčios ir vienuolyno priešprojektiniai pasiūlymai.
Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijai, apimančiai teritoriją tarp Baltijos ir Statybininkų prospektų, Jakų žiedo ir Minijos bei gretimų gatvių, skirti naujieji maldos namai išaugs vietoje automobilių stovėjimo aikštelės Debreceno gatvėje, netoli Šilutės plento.
Pasak architektės Aurelijos Jankuvienės, čia planuojamas U raidės formos pastatas, kurį sudarys 600 kv. metrų ploto 15 metrų aukščio bažnyčia, 600 kv. m dviejų aukštų vienuolynas ir perpus mažesnio ploto koplyčia, kuri vėliau virstų katechetinėmis klasėmis. Žalieji plotai dėl būsimųjų statybų esą nenukentėtų – už aikštelės ribų „išeiti” neketinama.
Teritorijų planavimo komitete domėtasi, ar verta statyti naują bažnyčią, kai esama dar nebaigtų – šv. Kazimiero bei šv. Juozapo darbininko, ir ar čia taip pat nebus amžiaus statybos.
Vis dėlto, pasak Telšių vyskupo Jono Borutos, naujosios bažnyčios statyba nebus tokio masto, kaip pradėtųjų Atgimimo laikotarpiu. Be to, šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos tikintiesiems, ypač vyresnio amžiaus, keblu važiuoti į gana toli stovinčias bažnyčias – reikia, kad ji būtų arčiau. Naujajai parapijai, kurią šiemet sausį oficialiai įkūrė pranciškonų vienuoliai konventualai, priklauso apie 40 tūkst. tikinčiųjų. Tuo tarpu pasaulyje įprasta statyti vieną bažnyčią 5 tūkstančiams žmonių.
Planuojama, jog bažnyčios planavimo ir projektavimo dokumentų rengimas truks apie pusantrų metų, o pačios statybos, įskaičiuojant ir skulptūras bei kitus įvairius dekoro elementus, būtų baigtos dar per trejus metus – 2012-aisiais.
Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia būtų gražus paminklas Lietuvos tūkstantmečiui, nes būtent šio krikščionių misionieriaus nukankinimo istorijoje 1009 metais pirmąkart paminėtas Lietuvos vardas.
