Vilniuje viešėjęs analizės ir prognozes teikiančios Tarptautinės energetikos agentūros vyriausias ekonomistas Faithas Birolas apgailestauja, kad į Europą atėjo laikai, kai gyventojai ir verslas moka rekordiškai didelę kainą už energijos išteklius. Savo įžvalgomis apie ateities perspektyvas pasidalino vienas įtakingiausių energetikos specialistų, kuriuos JAV verslo žurnalas „Forbes“ įtraukia į įtakingiausių šios srities žmonių dešimtuką.
– Kokius didžiausius iššūkius matote Lietuvos energetikoje?
– Lietuvos energetikos rinkoje dominuoja pagrindinis iššūkis: per didelė priklausomybė nuo vienos šalies, kai tuo pat metu šalis turi išlaikyti protingas energijos kainas vartotojams. Tai yra du pagrindiniai iššūkiai, su kuriais Lietuva susidurs ir artimiausiais metais.
– Koks energijos šaltinis, jūsų manymu, užtikrina mažesnes kainas?
– Kai mes vertiname energijos šaltinius pasauliniu mastu, anglis yra vienas pigiausių energijos šaltinių. Gaminti elektros energiją branduolinėse elektrinėse bent jau kol kas taip pat atrodo pakankamai mažą kainą užtikrinanti alternatyva. Tačiau anglies nėra kiekvienoje pasaulio šalyje ir ji teršia gamtą, o branduolinėse jėgainėse galima gaminti elektrą mažomis kainomis, tačiau išlieka klausimas dėl jos tvarumo kai kuriose šalyse po nelaimės Fukušimoje, tad ir šis gamybos būdas turi privalumų bei trūkumų. Dar yra gamtinės dujos: kai kurios šalys jas importuoja labai aukštomis kainomis, kas yra pagrindinė problema jų ekonomikai. Atsinaujinantys ištekliai yra iš esmės brangūs ir yra labai sudėtinga juos matyti kaip pigų energijos šaltinį artimiausiais metais.
Apibendrinant, galiu pasakyti, kad mes gyvename brangių energijos išteklių kontekste. Mes turėtume pamiršti pigių energijos išteklių erą, kurią matėme ankstesniais metais. Dabar vyriausybių darbas sumažinti energijos išteklių kainą vartotojams. Čia vienas iš būdų yra užtikrinti jos panaudojimo efektyvumą: vartoti mažiau energijos apšvietimui, namų šildymui, pramonei ir kitoms sritims.
– Lietuva svarstė galimybę statyti atominę elektrinę. Ar, jūsų nuomone, Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės?
– Žinoma, tai yra Lietuvos vyriausybės ir gyventojų sprendimas, tačiau žvelgiant iš šalies į du pagrindinius iššūkius – per didelę priklausomybę nuo vienos šalies ir dideles energijos išteklių kainas – mano manymu, tai yra argumentai už atominę elektrinę kaip alternatyvą Lietuvai.
– Praėjusį mėnesį elektros kainų biržoje „Nors Pool Spot“ buvo fiksuojamas didelis elektros kainos pakilimas. Tačiau tuo metu buvo skelbiama, kad Lietuva neišnaudoja visų pajėgumų, leidžiančių importuoti elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos. Galbūt tai reiškia, kad ten pigios elektros nėra?
– Pažiūrėkime į pasaulines tendencijas: mes matome, kad elektros kainos didėja, tad jei jos didėja beveik visose pasaulio šalyse, yra labai sunku įtikinti kai kurias šalis eksportuoti energiją mažesnėmis kainomis. Dėl to svarbi tampa gamyba šalies teritorijoje ir problema, kaip užtikrinti, kad ji būtų pigi. Šiuo atveju branduolinė energetika įgyja daug svarbos kalbant apie kainas Lietuvoje.
– Branduolinių jėgainių projektai yra kritikuojami ir dėl to, kad jiems yra reikalingos didelės investicijos, o projekto atsiperkamumas skaičiuojamas dešimtmečiais. Ar tokie projektai išlieka konkurencingais?
– Taip, tokiems projektams reikia pakankamai didelės pradinės įmokos ir kapitalo kaina yra labai aukšta, tačiau ne tai svarbiausia. Reikia įvertinti ir kapitalo, ir gamybos sąnaudas. Šiuo atveju branduolinė energetika yra patikima alternatyva, nes kuro – urano – kaina yra stabili ir labai žema. Ji sudaro tik 5-6 proc. gamybos kainos, tad, manau, nėra problemų pagrindžiant branduolines jėgaines ekonomiškai, problema yra jas pagrįsti politiškai.
– Lietuvoje vartotojai nerimauja, kad energijos ištekliai brangs. Pavyzdžiui, nuo naujųjų metų gali padidėti elektros kaina. Ar jūs matote ženklų, kad elektra galėtų atpigti artimiausiais metais?
– Būčiau labai nustebintas, jei pamatyčiau, kad nors vienoje Europos šalyje elektros kainos iš esmės mažėtų.
– Kaip jūs galite apibūdinti Rusijos energetikos rinką?
– Rusija turi didelius energijos gamybos pajėgumus, jie taip pat stato ir naujas atomines elektrines, tad Rusija eksportuos ne tik dujas, bet ir elektrą, tačiau pagrindiniu klausimu išlieka už kokią kainą ir kokiomis sąlygomis.
– Kalbant apie dujų rinką, kaip vertinate JAV skalūnų dujų revoliuciją?
– Ji padarė esminių permainų JAV, tai gali turėti pasekmių ir kitiems regionams, pavyzdžiui, Europai. Tačiau tikėtis permainų Europos dujų rinkoje, kokios įvyko JAV, būtų optimistiška. Žinoma, faktas, kad JAV iškyla kaip gamtinių dujų eksportuotojas, yra gera naujiena europiečiams, nes jie turi argumentų derantis dėl sąlygų esamuose ir besibaigiančiuose susitarimuose su Rusija ir kitomis šalimis.
Galiu iliustruoti pavyzdžiu: jūsų rajone yra tik viena pieno parduotuvė, tad jūs perkate ten, kad ir kokią kainą ji skelbia. Tačiau netrukus duris atveria kita parduotuvė, kuri galbūt yra šiek tiek toliau, tačiau, jei pienas ten yra pigesnis, jūs einate ir pieną perkate ten. JAV tapimas nauju dujų eksportuotojų yra tarsi naujos pieno parduotuvės atidarymas. Tad tai yra gera naujiena dujų importuotojams ir ne tokia gera naujiena pirmajai pieno parduotuvei, kuri iki šiol diktavo sąlygas.
– Lietuva šiuo metu stato suskystintų gamtinių dujų terminalą. Kokios šalys galėtų Lietuvai parduoti šią prekę?
– Yra šalių Europoje, pavyzdžiui, Norvegija, tačiau jų yra ir Afrikoje ar Rytuose. Vien faktas, kad Lietuva gali gauti dujų per suskystintų gamtinių dujų terminalą, yra svarbus argumentas, kurį ji gali naudoti derėdamasi dėl tiekimo sutarčių.
– „Gazprom“ pardavimai Europoje mažėja nuo 2008 m. Ką tai reiškia dujų rinkai?
– Aš manau, kad Rusijos arba „Gazprom“ dalis mažėja dėl to, kad dujų paklausa Europoje mažėjo dėl ekonominių sunkumų ir, žinoma, didelių kainų. Kai dujų kainos didėja, įmonės persiorientuoja į anglį, kas šiek tiek labiau teršia, bet yra pigiau. Manau, tai yra svarbus ženklas Rusijai: kaina, kurios jie prašo, yra svarbi jų ateities eksporto mastams į Europą. Tad reikia surasti balansą tarp eksporto masto ir kainos.
– Lietuvoje dėl energijos išteklių brangimo daug dėmesio sulaukia ir šildymo sąskaitos. Ką galima padaryti, kad jos būtų mažesnės?
– Iš tiesų, viena iš mūsų studijos išvadų yra ta, kad Europoje, taip pat ir Lietuvoje, namų ūkio išlaidos energijos ištekliams – elektrai, šildymui, transportui – pernai pasiekė rekordinį lygį. Tai lėmė didėjusios energijos išteklių kainos. Sprendžiant problemą padaryti galima kelis dalykus: pirmiausia, energiją naudoti efektyviau, antra, ieškoti pigesnių pakaitalų, ypač, kai kalbame apie gamtines dujas.
– Kai kurie namai įsirengia saulės kolektorius ir kitas priemones kaip alternatyvą brangių energijos išteklių tiekimui. Kaip vertinate tokią tendenciją?
– Jei tai turi ekonominės naujos, t.y. pakanka saulės, o pagaminta energija gali konkuruoti su esama rinkoje kaina, tai gera tendencija. Tačiau kai kuriais atvejais iš atsinaujinančių išteklių gaminama energija yra priskiriama prie brangesnės alternatyvos, tad daug pasirinkimo šiuo atveju nėra.
– Kokius didžiausius iššūkius matote artimiausiais metais?
– Europoje kaip regione energijos kainos yra žymiai per didelės, palyginti su kitais pasaulio regionais. Europos pramonė susiduria su sunkumais konkuruodama, o gyventojai vis daugiau pinigų išleidžia šildymui, elektrai ir transportui. Tai yra svarbiausias iššūkis.
