Niekas nebegali pasakyti, kada tiksliai bus atidaryta „Žalgirio” arena, o tikrieji vėlavimo kaltininkai neįvardijami. Atrodo, kad arenos pastatymas – per sunki lygtis ir ją statančiai bendrovei, ir savivaldybei.
Prie pagrindinio įvažiavimo kelio į Namuno salą stovi stendas, kuriame aiškiai užfikuota arenos statybos pabaigos data – gegužės 1 d. Tačiau jau aišku, kad tai buvo rožinė svajonė arba sąmoningas melas. Statybų finišas nukeliamas veikiausiai dar dviem mėnesiams.
„Vėtrūnos” statybininkai nespėja. Tai pripažįstama jau garsiai ir oficialiai. Kaip ir tai, kad tragiškai vėluojant reikėtų dirbti viršvalandžius, savaitgaliais. Bet vakar 17 val. prie arenos apsilankę „Kauno dienos” žurnalistai pamatė, kad apie viršvalandžius nėra net kalbos.
17 val. „Žalgirio” arenos teritorijoje jau laukė autobusiukai, masiškai vežantys darbininkus namo. Statybininkai jau buvo persirengę, pasidėję įrankius ir pasirengę poilsiui po darbo dienos. Apie antrą ar net trečią pamainą nėra net ko svajoti.
Tiesa, arenoje yra ir ilgiau užsibūnančių statybininkų. Bet tai – ne „Vėtrūnos” žmonės.
Iškilmes greičiausiai atidės
„Žalgirio” areną atidaryti planuota liepos 6 d., tačiau 25 metus pramogų ir sporto rūmus valdysiantis operatorius šią savaitę greičiausiai praneš sprendimą nukelti atidarymo iškilmes.
„Mes planavome, kad prieš atidarymą turėsime du mėnesius pasirengti. Vien repeticijoms prieš gerą renginį reikia dviejų savaičių. O jeigu mums tų dviejų savaičių neduos?” – susirūpinimo neslėpė „Ūkio banko investicinės grupės” (ŪBIG) valdybos pirmininkė, arenos operatoriaus atstovė Angelė Dementavičiūtė.
Daugiau nei dvejus su puse metų areną statanti „Vėtrūna” buvo pasižadėjusi naujus rūmus pastatyti iki praėjusių metų spalio, tačiau vėliau terminas buvo nukeltas net dukart.
Grąžindavo situaciją
„Kauno diena” ne kartą rašė, kad pažadai statybos darbus baigti iki gegužės kėlė abejonių, tačiau buvusi miesto valdžia vis tvirtino, kad užduotis nesunkiai įvykdoma. Tuometis meras Andrius Kupčinskas jau vasarį arenoje planavo organizuoti koncertus ir FIBA Europos padalinio generalinį sekretorių Narą Zanoliną kvietė į gegužę vyksiantį arenos atidarymą.
„Situacija buvo pateikiama gražesnė, nei buvo iš tikrųjų”, – pareiškė šį mėnesį naujuoju miesto meru išrinktas Rimantas Mikaitis.
Statybininkų vagonėliai gegužės 1 d. iš Nemuno salos neišvažiuos. Ir niekas tiksliai nebegali pasakyti, kada tai įvyks. Optimistinis spėjimas – iki liepos.
Abejonės – nuo pat pradžių
Dėl vis nukeliamos statybos pabaigtuvių dienos pirmiausia įtarimo šešėlis krenta ant statybų bendrovės „Vėtrūna”. Kai beveik prieš trejus metus „Vėtrūna” laimėjo arenos statybos konkursą, bendrovės konkurentai viešai kalbėjo, kad tokio statinio už 169 mln. litų pastatyti neįmanoma. Dėl to antrą mažiausią pasiūlymą pateikusi „Mitnija” net kreipėsi į teismą.
Tuometis „Mitnijos” vadovas Antanas Gureckis teigė, kad „Vėtrūnos” pasiūlyme neįtraukta arenos kėdžių kaina. Galbūt neatsitiktinai prieš metus kaip tik dėl kėdžių buvo kilęs didelis triukšmas?
„Vėtrūna” buvo įsipareigojusi arenoje pastatyti aukštos kokybės amerikietiškas kėdes, tačiau primygtinai grūdo kiniškas.
Savaitgaliais statybininkai ilsisi
Tuo metu kaip tik sprendėsi savivaldybės ir „Vėtrūnos” ginčas dėl arenos statybos kainos. Statybos sutartyje buvo numatyta, kad statybos kaina bus indeksuojama atsižvelgiant į Statistikos departamento nustatytą statybos sąnaudų kainų indekso pokytį. Jis pakito savivaldybės naudai, todėl arenos kaina sumažėjo iki 160 mln. litų.
„Vėtrūnos”, kurios būstinė – Telšiuose, entuziazmas statant „Žalgirio” areną akivaizdžiai sumenko. Manoma, kad bendrovei šio objekto statyba tapo nuostolinga. Todėl darbininkai nedirba keliomis pamainomis ir savaitgaliais. Žemaičių abejingumas labiausiai ir erzina kauniečius.
„Jeigu jie būtų varę keliomis pamainomis, tikriausiai nereikėtų nukelti terminų”, – teigė buvusio mero patarėjas arenos statybos klausimais Vygantas Gudėnas.
Stato ne tą areną
„Vėtrūna” nė neslepia, kad nuo žiemos darbuojasi lėtesnėmis apsukomis.
„Nuo vasario bendrovė dirba 60 proc. pajėgumu”, – pareiškė „Vėtrūnos” atstovas spaudai Paulius Tamulionis. Jo teigimu, savivaldybė nepatvirtina numatytų darbų pakeitimų, patikslinimų ir papildymų, o nepatvirtinti papildomi darbai nėra daromi.
„Apskritai „Vėtrūna” galėjo pastatyti areną iki spalio, tačiau dabartinė arena ir ta, kurią buvo įsipareigota pastatyti prieš kelerius metus – du skirtingi objektai”, – teigė P.Tamulionis.
„Kauno diena” jau yra rašiusi, kad arenos projektą vis keičia jos architektas Eugenijus Miliūnas. Dėl ilgo mąstymo ir dažnai keičiamų sumanymų jam priekaištų yra turėjusi ne tik „Vėtrūna”, bet ir savivaldybė.
E.Miliūnas bando raminti
Architektas pripažįsta, kad dėl vėluojančios statybos yra ir jo kaltės, tačiau mano, kad tai normalus darbo procesas, kuris natūraliai išsitęsia, kai optimaliomis sąnaudomis bandoma padaryti kokybišką produktą.
„Mes dar daug ko nemokame, nesusikalbame. Net nesitikėjau, kad projektuotojų, užsakovo ir rangovo bendras darbas susidės į tokią sudėtingą lygtį”, – apie sunkumus kalbėjo E.Miliūnas. Jis teigė, kad arenos statyba – pernelyg sudėtingas procesas, jog dėl jo strigimo būtų galima apkaltinti vieną pusę.
Architektas pripažino, kad jau senokai netikėjo, jog areną bus spėta pastatyti iki gegužės, tačiau tikino, kad vėlavimas nekels grėsmės Europos vyrų krepšinio čempionatui.
Su žemaičiais nenori pyktis
Po keturių mėnesių prasidėsiantis Europos vyrų krepšinio čempionatas gali būti ta priežastis, dėl kurios savivaldybė posėdžiuose su „Vėtrūna” nedrįsta pakelti balso.
„Galima pasakyti, kad vyksta tylus šantažas. Visi supranta, kad čempionatas jau ant nosies. Savivaldybė įspeista į kampą, todėl su žemaičiais geriau bandyti susitarti gražiuoju”, – sakė prisistatyti nenorėjęs Kauno politikas.
Teoriškai savivaldybė nuo gegužės už sutarties netesybas gali pasiimti 8,5 mln. litų dydžio „Vėtrūnos” užstatą. Šią savaitę arenoje turėtų apsilankyti savivaldybės advokatų samdytas antstolis, kuris įvertins neatliktus darbus, tačiau atrodo, kad miesto valdžia užstato kol kas nelinkusi reikalauti.
„Dabar ne ta stadija, kada reikėtų vieniems kitus kaltinti. Reikia susitelkti ir kuo greičiau baigti statybą”, – sakė R.Mikaitis.
Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius teigė, kad „Vėtrūna” darbus iki liepos baigs net ir nepadidinusi apsukų, tačiau bendrovės atstovas P.Tamulionis pažymėjo, kad kai kurie darbai nepajudės, kol nebus patvirtinti minėti darbai.
——————————————————————————–
Mindaugas Balčiūnas
Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius
Kol arena nebaigta, nerimo bus, bet jau buvo kalbėta, kad pirmas renginys vyks liepos pradžioje. Tikime, kad ir savivaldybei, ir statybininkams, ir operatoriui tai yra didžiulė atsakomybė, su kuria visi susitvarkys. Mes matome, kad jau padaryta labai daug, todėl akivaizdu, kad apie arenos statybos neužbaigimą neverta net galvoti. Europos vyrų krepšinio čempionato organizatoriams „Žalgirio” arenos atidarymo termino nukėlimas į liepą yra tinkamas.
——————————————————————————–
Angelė Dementavičiūtė
ŪBIG valdybos pirmininkė, „Žalgirio” arenos operatoriaus atstovė
Neturiu jokio dokumento, kuris rodytų, kad statybos pabaiga nukeliama iš gegužės 1 d. iki liepos 1 d., todėl tokio galimo sprendimo negaliu komentuoti. Galiu tik pasakyti, kad savo darbus mes darome, bet dėl „Vėtrūnos” vėlavimo negalime dirbti greičiau. Grandininė reakcija: vienoje vietoje kažkas nebuvo padaryta, todėl pradėjo strigti kitoje, o laikas bėga nenumaldomai. Norėtųsi surengti normalų atidarymą, kelis renginius, parepetuoti. Dabar galimybės sumažėjo. Meras iš dalies teisus: nėra vieno kaltininko, bet pats kalčiausias yra užsakovas – savivaldybė, nes ji nekontroliavo rangovo.
