Ilgėjantys skolininkų sąrašai pranašauja, kad vargu ar Lietuvai pavyks išvengti ekonominio nuosmukio. Ne vienam verslininkui šmėsteli mintis, ar tik neteks grįžti į Rusijos krizės metus, kai visi visiems buvo skolingi.
Kalta infliacija ir degalai
Kol kas mūsų šalies negalima vadinti prasiskolinusia, tačiau vis daugiau įmonių ir privačių asmenų gyvena skolon. Lietuvos banko duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę dešimtadalis šalies namų ūkių, dar daugiau išdalyta vartojamųjų ir asmeninių paskolų, komerciniai bankai džiaugiasi, kad vis daugiau gyventojų įsigyja kredito korteles, o skolų išieškojimo bendrovės į juoduosius sąrašus įtraukia vis naujų įmonių pavadinimus.
Infliacija kartu su augančiomis degalų kainomis pirmiausia smogė statybų ir transporto įmonėms. Skolų išieškotojų sąrašuose šios bendrovės sudaro per 60 proc. Ne pačius geriausius laikus išgyvena medienos ir tekstilės pramonė, pieno gamybos sektorius. Daugelio bendrovių išlaidos sparčiai didėja, o pajamos auga nežymiai.
Kaip pažinti skolininką?
Skolų išieškojimo bendrovės „Ekskomisarų biuras” Verslo saugos skyriaus direktorius Josifas Lovkys perspėjo, kad didėjant infliacijai įmonių atsiskaitymo tempai gali dar sulėtėti. Taigi vertėtų atidžiau rinktis verslo partnerius ir nesudarinėti sutarčių su rizikinguose ūkio sektoriuose dirbančiomis įmonėmis bei fiziniais asmenimis.
„Pirmuosius išsisukinėjimo nuo skolos sumokėjimo požymius galima nesunkiai pastebėti: jei skolingos įmonės finansininkai praneša, kad direktorius išvykęs iš biuro ar Lietuvos, o be vadovo jie negali priimti sprendimų dėl sąskaitų apmokėjimo, direktorius ar jį pavaduojantis asmuo neatsako į skambučius, tada pats metas susirūpinti, ar įmonė nesusiduria su rimtomis mokumo problemomis”, – teigė J.Lovkys.
Padėtis ne ką geresnė ir visoje Europoje bei JAV. Palyginti su Amerika arba Didžiąja Britanija, Lietuvos padėtis vidutinė.
„Piktybinių skolininkų ir sukčių yra labai mažai. Įmonės deda pastangas ir bando atsikratyti skolų, tačiau vėstant ekonomikai žmonėms darosi vis sunkiau išsiversti”, – teigė Kauno skolų išieškojimo bendrovės „Creditum” administratorė Eglė Butkutė.
Pirmauja Šiauliai
Daugiausia skolininkų yra Vilniuje, o į didžiausias skolas įklimpę šiauliečiai ir suvalkiečiai.
Skolų prevencijos ir išieškojimo bendrovė „Gelvora”, išanalizavusi beveik du tūkstančius šiais metais užvestų juridinių asmenų skolų bylų, nustatė, kad su didžiausiomis negrąžinamomis skolomis susiduria Šiaulių ir Marijampolės apskričių verslininkai.
Išieškoti perduota vidutinė įmonių skola Šiaulių apskrityje siekia 37,4 tūkst. litų. Marijampolės apskrityje – 32,6 tūkst. litų. Trečioje vietoje pagal šį kriterijų yra Vilniaus apskritis, čia vidutinė įmonės skola yra 17,3 tūkst. litų.
Bendrovės „Gelvora” Kreditų valdymo konsultacijų skyriaus vadovės Lauros Jablonskienės teigimu, šie duomenys patvirtina, kad skolų prevencijos kultūra mažesniuose šalies miestuose dar tik įsibėgėja: verslininkai su skolomis bando tvarkytis patys ir pagalbos kreipiasi tik tada, kai yra užspaudžiami į kampą, todėl vidutinės skolų sumos ten didžiausios.
„Itin išsiskiria suvalkiečiai, kurie patvirtina jiems lipdomą taupių žmonių etiketę. Į skolų išieškojimo bendroves dėl negrąžinamų skolų Suvalkijos verslininkai kreipiasi noriai, tačiau patys skolininkai neretai jas grąžina tik tuomet, kai skolos ima trukdyti verslui, pavyzdžiui, kai pardavėjas dėl įsiskolinimų nebegauna prekių”, – pastebi L.Jablonskienė.
Žemaičiai kovoja patys
Pagal bendrą įmonių įsiskolinimų dydį tvirtai pirmauja Vilniaus apskritis, už sostinės lieka Kaunas ir Klaipėda.
„Natūralu, kad bendra išieškomų skolų suma didžiausia ten, kur aktyviausiai veikia verslas, todėl savo pozicijų neužleidžia didžiausi šalies miestai. Įdomi situacija yra Klaipėdos apskrityje. Oficialiai bendra įsiskolinimų suma ten gerokai kuklesnė nei Vilniuje ir Kaune. Tačiau ne dėl to, kad įmonės turi mažai skolų, o todėl, kad žemaičiai nėra linkę skolų išieškojimo perleisti tai profesionaliai atliekančioms įmonėms – pagalbos jie kreipiasi tik visiškai praradę viltį skolas susigrąžinti patys”, – tikino ekspertė.
Josifas Lovkys:
Jei skolingos įmonės finansininkai praneša, kad direktorius išvykęs iš biuro ar Lietuvos, o be vadovo jie negali priimti sprendimų dėl sąskaitų apmokėjimo, direktorius ar jį pavaduojantis asmuo neatsako į skambučius, tada pats metas susirūpinti, ar įmonė nesusiduria su rimtomis mokumo problemomis.
