„Hansabanko” teigimu, per pirmąjį šių metų pusmetį vėluojančiųjų atsiskaityti su banku klientų skaičius išliko sąlyginai nedidelis ir mažai pakito nuo metų pradžios. 2008 m. sausio – birželio mėn. nesumokėtų paskolų lygis „Hansabanke” atitiko pasaulinėje bankų praktikoje įprastus rodiklius.
„Hansabankas” visuomet laikėsi atsakingo skolinimo principo ir nuolat peržiūri paskolų išdavimo sąlygas, atsižvelgdamas į šalies makroekonominius rodiklius, lėšas reikalingas pragyvenimui, bendrą pajamų lygį bei šių ir kitų rodiklių pokytį. Žinoma, visoje Europoje, taigi ir Lietuvoje, vykstantys ekonomikos procesai turi įtakos klientų galimybėms laiku atsiskaityti su banku. Visgi, manome, banko siekis būti ilgalaikiu savo klientų finansiniu partneriu ir patarėju, turi įtakos tam, kad vėluojančių klientų skaičius išliktų sąlyginai nedidelis ir gana stabilus”, – sako „Hansabanko” valdybos pirmininkas Antanas Danys.
2008 m. birželio 30 d. „Hansabanke” klientų, vėluojančių atsiskaityti su banku daugiau nei 60 dienų, nesumokėtų būsto paskolų suma buvo 0,38% nuo einamojo būsto paskolų portfelio. 2007 m. gruodžio 31 dieną šis rodiklis siekė 0,34%.
„Būsto finansavimo požiūriu Lietuvos situacija vertintina kaip stabili. Tarp vėluojančių sumokėti paskolos įmoką klientų žymi dalis yra tų, kurie įsigijo nekilnojamojo turto su tikslu jį greitai parduoti: sulėtėjus nekilnojamojo turto rinkos augimui, ši grupė susiduria su problemomis įgyvendinant investicinius planus, o įsipareigojimus bankui vis tiek reikia vykdyti. Taip pat šiuo metu su sunkumais sumokant paskolos įmokas bankui gali susidurti tie klientai, kurie turimiems įsipareigojimas dengti skiria daugiau nei 50 % mėnesio grynųjų pajamų”, – sako „Hansabanko” klientų departamento direktorius Vitalijus Rancevas.
Kalbant apie vartojamąjį finansavimą, 2008 m. birželio pabaigoje daugiau kaip 60 dienų vėlavusių atsiskaityti klientų paskolų suma sudarė 1,17% nuo banko vartojamojo finansavimo portfelio. 2007 m. gruodžio 31 d. šis rodiklis siekė 1,19%.
„Apžvelgus tiek būsto, tiek vartojamojo finansavimo situaciją, šalia tokių veiksnių kaip pajamų mažėjimas ar jų netekimas, Lietuvoje dažnai vėluojama sumokėti įmoką bankui ir dėl klientų aplaidumo. Akivaizdu, kad atsiskaitymų kultūra dar tik pradeda formuotis, nors ji turi nemažai įtakos kiekvieno kliento kredito istorijai jau dabar”, – pabrėžia V. Rancevas.
2008 m. birželio pabaigoje daugiau kaip 60 dienų vėlavusių atsiskaityti su banku verslo klientų nesumokėtų paskolų suma sudarė 0,87% viso banko verslo paskolų portfelio. 2007 m. pabaigoje šis rodiklis buvo 0,78%. Vertinant pagal klientų ekonominę veiklą per pirmąjį šių metų pusmetį dažniausiai sumokėti paskolos įmoką vėlavo nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus bei medienos ir medienos dirbinių gamybos sektoriaus įmonės.
„Pasaulinėje praktikoje įprastos vėluojančių atsiskaityti verslo klientų nesumokėtų paskolų sumos skirtinguose bankuose svyruoja nuo 1,1% iki 7,1% jų verslo paskolų portfelio. Tad mūsų banke šiuo metu esamą nesumokėtų paskolų lygį vertiname atsakingai, tačiau nuosaikiai. Vertinant šiandienos ekonominę situaciją vėluojama atsiskaityti su banku suma yra sąlyginai nedidelė. Stebėdami verslo situaciją matome, kad įmonės racionaliau persvarsto plėtros planus, savo dėmesį sutelkdamos į veiklos efektyvinimo procesus”, – sako „Hansabanko” verslo bankininkystės tarnybos vadovas Linas Paltanavičius.
Šiuo metu (birželio 30 d. duomenimis) „Hansa lizinge” daugiau nei 60 dienų nesumokėtų paskolų suma siekia 0,72%. nuo bendrovės portfelio. 2007 m. gruodžio 31 dieną šis rodiklis buvo 0,21%.
„Atsiskaityti su banku klientai vėluoja daugiausiai dėl sumažėjusių pardavimų apimčių ir sutrikusių atsiskaitymų iš užsienio partnerių – Europos Sąjungos šalių bei NVS. Tai sąlygojo ir atsiskaitymų sutrikimą vidaus rinkoje. Mūsų vertinimu, šiuo metu esanti situacija buvo numatyta ir yra gana stabili”, – sako „Hansa lizingo” generalinis direktorius Andrius Urbonas.
„Hansabanko” atstovų teigimu, lėtėjanti ekonomika gali turėti neigiamos įtakos klientų galimybėms laiku atsiskaityti su banku už paimtas paskolas: ateityje dėl infliacijos augančios namų ūkių išlaidos būtiniausioms reikmėms gali neigiamai paveikti klientų mokumo galimybes. Sunkumų gali kilti ir tiems klientams, kurie įsigijo nekilnojamojo turto su tikslu jį parduoti. Verslo paskolų atveju, keblumų gali kilti tiek dėl vidinių šalies ekonomikos veiksnių – sumažėjusios nekilnojamojo turto paklausos bei infliacijos, tiek dėl išorinių, pasaulinių ekonomikos pokyčių – mažesnės paklausos bei augančių žaliavų kainų.
„Hansabankas” klientams pataria kaip įmanoma anksčiau įvertinti savo būtinųjų išlaidų srautus ir, klientui pamačius, kad ateityje jis gali susidurti su sunkumais sumokant paskolos įmoką, iš anksto kreiptis į banką. Pasitarus su banko specialistais galima rasti bendrą išeitį laikiniems sunkumams spręsti, ypač jei klientas kreipiasi nedelsdamas, kai tik jam iškyla sunkumų. Kuo anksčiau klientas informuoja banką apie galimas problemas, tuo greičiau bankas jam gali pasiūlyti tos problemos sprendimo variantus, atitinkamai sklandžiau vyksta visas paskolos sąlygų keitimo procesas.
„Hansabankas” priklauso pirmaujančiai finansinei grupei Baltijos ir Šiaurės šalių regione – „Swedbank”. Ši grupė turi daugiau negu 9,1 mln. privačių ir beveik 483 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje. Ji turi 465 padalinius Švedijoje ir 300 – Baltijos šalyse. „Swedbank” dirba virš 21 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje – daugiau negu 3 tūkstančiai. „Hansabankui” Lietuvoje priklauso „Hansa lizingas”, „Hansa gyvybės draudimas”, „Hansa investicijų valdymas”, „Hansa draudimo brokeris”, „Baltijos autolizingas” ir „Hansa valda”.
„Hansabankas” kartu su kitais „Hansabank” grupės bankais Estijoje ir Latvijoje šį rudenį keičia pavadinimą į „Swedbank”. Pavadinimo ir prekės ženklo keitimo procesas užtruks apie metus, jį baigti ketinama 2009-ųjų rudenį. „Swedbank” grupės bankai Baltijos šalių rinkose sieks tapti geriausiai klientus aptarnaujančia finansine grupe.
