Užmiestyje išdygęs sodo namelis klaipėdiečiams tapo užuovėja nuo miesto triukšmo ir smogo
Jaukaus kampelio poilsiui ieškojusi klaipėdiečio interjero dizainerio šeima, daugelio akimis, pasirinko netradicinį sprendimą – netoli uostamiesčio įsikūrusioje sodų bendrijoje nusižiūrėjo vaizdingą sklypą ir pasiryžo jame savo rankomis sukurti ramybės ir grožio oazę.
Prieš penkerius metus 12 a ploto sklype puikavosi vien obelų sodas, šulinys ir miniatiūrinė pastogė. Šiandien čia stūkso šiuolaikinis vasarnamis, galintis priglausti gausų šeimininkų bičiulių būrį, o akį malonina išpuoselėta aplinka.
Sklypas, turintis pranašumą
Prisiminęs sklypo paieškų pradžią Klaipėdos dizaino centro vadovas Alvydas Klimas prisipažino, jog tik tada ir sužinojo egzistuojant Vaitelių sodų bendriją.
„Norėjome nebrangaus sklypo, tačiau kad turėtų kokį nors pranašumą. Apėjome nemažai aplinkinių sodų bendrijų, kol už priimtiną kainą atradome neperkrautą – be jokių inžinerinių įrenginių, mūrinio namo ar šiltnamio – sklypą, besiribojantį su miškeliu. Būtent tai, ko ieškojome. Nesinorėjo dėti daug jėgų ir sąnaudų naikinti tam, kas jau padaryta”, – aiškino pašnekovas.
A.Klimo žmona Virginija neslėpė, jog tąsyk jų sprendimas rinktis ne kokį nors vienkiemį ar atskirą sklypą kai kuriems pažįstamiems pasirodė keistas.
Tačiau sutuoktiniai dėl to sau galvos nesuko: nuo Klaipėdos vos 25 km nutolusi vasarvietė pasiekiama greitai ir patogiai, čia galima jaustis saugiai, aplinkiniai sodininkai – gana draugiški, o nuo smalsių akių poilsiautojus ir pramogautojus slepia per penkerius metus gerokai ūgtelėjusi vešli gyvatvorė.
Paskirtis – namas poilsiui
Ne vienuose namuose interjerą sukūręs Alvydas Klimas pripažino, kad dirbti sau – daugiau pranašumų nei trūkumų. „Pirmiausia neriboja terminai, todėl gali sau leisti naudotis tokia prabanga kaip laikas – neskubėdamas mąstyti, galiausiai, jei viskas pabosta, mėnesį du atidėti darbus į šoną ir nieko negalvoti, kol mintys susidėlioja į vietas”, – aiškino pašnekovas.
Klaipėdietis šypsodamasis pridūrė, jog jo šeimos nariai buvo geri užsakovai ir į kūrybinius procesus priekabiai nesikišo.
Interjero dizaineris prisipažino, kad norėdamas tinkamai suprojektuoti vasarnamį kantriai jaukinosi aplinką. „Porą metų vasarojome senajame namelyje, nes reikėjo suprasti, ištyrinėti vietą – iš kur vėjai pučia, kaip saulė kyla, kokie kaimynai aplink. Tuos metus kankino kūrybinės kančios bei abejonės, kol suprojektavau namelį, atitinkantį mūsų šeimos poreikius”, – pasakojo klaipėdietis.
A.Klimas pabrėžė, jog vienas esminių kriterijų, kuriuo vadovavosi, – suręsti ne nuolat gyventi, o poilsio reikmėms šiltuoju metų laiku pritaikytą būstą. Nors pažiūrėti vasarnamis atrodo gana erdvus, statinys atitiko visus sodo namui keliamus aukščio ir tūrio reikalavimus.
Pirmenybė medžiui
Apie 50 kv. m gyvenamojoje pastato dalyje suprojektuota svetainė su virtuvės zona, svečių kambarys, šeimininkų miegamasis ir sanitarinis mazgas. Kelios miegamosios vietos įrengtos ir pastogėje.
Pusiau dengta terasa, kuri jungia gyvenamąją statinio dalį su pirtimi, – puiki užuovėja tiek lyjant, tiek pūstelėjus smarkesniam vėjui. Juolab kad prireikus čia galima uždegti ir lauko židinį.
Gyvenamąsias patalpas šeimininkai šildo krosnele. „Norėjosi palengvinti statybų rūpesčius, tad pagrindinis kriterijus – paprastumas. Krosnelei nereikia tokios apdailos kaip židiniui. Nors ji neįmantri, be abejo, buvo paisoma ir tam tikrų estetikos dalykų, taip pat galingumo – juk reikia apšildyti nemažą plotą”, – komentavo A.Klimas.
Norėdamas turėti patvarų, nesudėtingos konstrukcijos ir nesunkiai pastatomą namą kaip pagrindinę statybinę medžiagą klaipėdietis pasirinko medį.
Pašnekovo teigimu, jam nė į galvą nebūtų atėjusi mintis statytis mūrinį namą. „Tie procesai tokie „šlapi”, neestetiškai atrodantys: plytos, cementas, į visas puses tyškantis skiedinys ir panašiai…” – juokėsi interjero dizaineris.
Kuo paprasčiau, tuo geriau
Karkasinės struktūros statinys „aprengtas” stiklo vata. Dalis lauko sienų apkaltos neobliuotomis pušų lentomis, paruoštomis griežtai laikantis visų technologijos reikalavimų, galiausiai nudažytos patvariais, ilgai neblunkančiais dažais. Kitai fasado daliai parinktos puviniui atsparios minerito plokštės.
„Rengiant vidų taip pat žiūrėta, kad apdailai reikėtų kuo mažiau pastangų – nupirktos obliuotos, lakuotos bei tonuotos dailylentės ir tiesiog sukaltos ant karkaso. Taigi sienų nereikėjo nei glaistyti, nei kitaip apdoroti. Dviem kambariams panaudotos medžio skiedrų plokštės, jos taip pat užkaltos ant karkaso ir nudažytos”, – pasakojo A.Klimas.
Tam tikrose zonose, kurioms prireikė drėgmės izoliacijos, buvo panaudoti stiklo tapetai ir PVC danga, dar vadinama tarketu. Keraminių apdailos plytelių interjero dizaineris atsisakė ne vien kaip miesto būstui būdingo atributo.
„Dėl klimato pokyčių karkasinis namas neišvengiamai juda, todėl jame geriau naudoti medžiagas, kurios to nebijo. Taigi ant medinių sienų nesinorėjo klijuoti keraminių plytelių ir dėl to, kad šios gali atšokti”, – teigė pašnekovas.
Neatsitiktinai buvo pasirinktos ir stabilios, deformuotis nelinkusios plieno skardos durys.
Sukūrė taupius laiptus
Šeimininkai vasarvietei rinkosi neįmantrius, standartinius baldus. Vienintelis reikalavimas – kad jie būtų natūralaus medžio.
A.Klimo teigimu, galbūt kai kam tokia nuostata pasirodytų pernelyg pretenzinga, nes visame name sudėti plastikiniai langai, grindys vietomis išklotos linoleumu. „Bet juk baldus lieti, ant jų sėdi, todėl norisi šilto ir jaukaus daikto”, – motyvavo pašnekovas.
Išskirtinė namų interjero detalė – A.Klimo suprojektuoti iš plieno lakštų pagaminti laiptai, vedantys į pastogę.
Pasak dizainerio, tokios konstrukcijos laiptai – veikiau dekoratyvinis akcentas, be to, taupo erd-vę. Tačiau dažnai laipioti šie laiptai nelabai pritaikyti.
Nors vasarvietė sutuoktiniams tapo antraisiais namais, į kuriuos, vos tik kiek atšyla, skubama bemaž kiekvieną savaitgalį, viena svarbiausių erdvių – virtuvė – dar laukia savo eilės.
„Jai kol kas skirta tik vieta. Bet jei būtume įrengę, dabar būtų neįdomu, neturėtume ką veikti”, – šmaikštavo A.Klimas.
