Nevyriausybinės organizacijos įtaria, kad dabar galiojanti VĮ „Registrų centras” socialiai orientuota įkainių politika suteikia daugiau nuolaidų ne tiems, kuriems iš tiesų reikalinga parama, o nekilnojamojo turto spekuliantams. Tokias savo abejones nevyriausybininkai išdėstė rašte premjerui Gediminui Kirkilui.
Rašte ministrui pirmininkui atkreipiamas dėmesys į darbo grupės, nagrinėjusios paslaugų įkainių pagrįstumą, esą neefektyvų darbą, veiklos imitavimą, į visišką Seimo,Vyriausybės, Valstybės kontrolės nutarimų, išvadų ir rekomendacijų ignoravimą. Socialiniai partneriai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat kritiškai vertina tai, kad su jų atstovais nebuvo suderintos galutinės darbo grupės išvados ir pasiūlymai, kuriuos Teisingumo ministerija darbo grupės vardu pateikė G. Kirkilui.
Nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad dabartinė Registrų centro deklaruojama „socialinė įkainių orientacija” yra neskaidri ir diskriminacinė, nes nėra grindžiama nei socialine asmenų padėtimi, nei realiu socialinės paramos poreikiu.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė suabejojo Teisingumo ministerijos rūpesčio nuoširdumu socialiai pažeidžiamomis grupėmis, nes nemato, kad ministerijai skaudėtų galvą dėl to, kad teismai Lietuvoje gina ne silpnojo, bet stipriojo teises, dėl ko beveik neįmanomas vartotojų teisių gynimas energetikos bei kituose monopoliniuose sektoriuose.
„Valstybinė įmonė, teikianti monopolines paslaugas, turi tiktai jas ir teikti. Visos kitos komercinės paskirties paslaugos turėtų būti „paleistos” į rinką. Socialiai orientuoti įkainiai taip pat turi išlikti, tačiau jie turi būti labai aiškiai apibrėžti ir taikomi tokiems paslaugų vartotojams, kurie nesiekia spekuliuoti ar kitokiais būdais „socialiai orientuotus” įkainius naudoti pelno gavimui”, – pabrėžia A. Armanavičienė.
Teisingumo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, nagrinėjusi galimybes nustatyti Registrų centro teikiamų nekilnojamojo turto registravimo paslaugų įkainius, pagrįstus faktinėmis kiekvienos paslaugos sąnaudomis, liepos pradžioje vis dėlto neatmetė galimybės, kad liktų iki šiol galiojusi tvarka, primena ELTA.
Jei Registrų centro teikiamų paslaugų įkainiai būtų pagrįsti faktinėmis tų paslaugų sąnaudomis, tai atsispindėtų kiekvienos paslaugos įkainyje. Įvedus šią įkainių skaičiavimo sistemą, Registrų centro teikiamų paslaugų įkainiai keistųsi iš esmės. Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, įkainiai didėtų mažos vertės (iki 30 tūkst. Lt) sandoriams, o sumažėtų didelės vertės sandoriams. Šis skirtumas sudarytų apie 22 milijonus litų. Dalį šios sumos reikėtų kompensuoti iš biudžeto.
Toks įkainių didėjimas turėtų socialinių pasekmių, todėl, dalies darbo grupės narių nuomone, tikslinga likti prie senosios įkainių skaičiavimo tvarkos, o apie sąnaudomis pagrįstų paslaugų įkainių taikymą kalbėti tik nustačius kompensavimo mechanizmą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šiuo metu neįmanoma objektyviai išskirti socialinių grupių ir nustatyti mažesnės ar didesnės vertės turto kriterijų, kuriems reikalingas kompensavimas. Darbo grupės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Finansų ministerija nemato galimybės iš biudžeto skirti papildomų lėšų kompensacijoms, o Registrų centro įkainiai patvirtinti Vyriausybės nutarimu, įkainių stabilumas yra labai svarbus visuomenei ir ūkiui.
Apibendrinusi narių argumentus, darbo grupė siūlė Vyriausybei pateikti du galimus sprendimus dėl Registrų centro teikiamų paslaugų įkainių registruojant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises: palikti dabar galiojantį Vyriausybės nutarimą arba priimti Registrų centro teikiamų paslaugų įkainių projektą, kuris būtų grindžiamas faktinėmis tų paslaugų sąnaudomis, o įkainiai kompensuojami pagal tam tikrą metodiką.
